Pagerbtas kraštietis, skiedrinės stogdengystės tradicijos puoselėtojas

cekauskui
Skiedrinės stogdengystės tradicijos puoselėtojui Gintui Čekauskui sertifikatą įteikė Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė, pats G. Čekauskas džiaugėsi, kad pagaliau ši vertybė įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Organizatorių nuotr.

Gegužės 15 d. Vilniaus rotušėje pristatytos praėjusiais metais patvirtintos ir Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą papildžiusios naujai įrašytos vertybės, tarp jų ir lekėtiškio Čekauskų muziejaus įkūrėjo, tradicinių amatų meistro Ginto Čekausko puoselėjama skiedrinės stogdengystės tradicija. Sertifikatus vertybių saugotojams įteikė Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, žinomi visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjai, kraštietį sveikino ir mūsų rajono atstovai.
 
Nacionalinį sąvadą kasmet papildo viena už kitą įdomesnės tiek senosios, iš kartos į kartą perduodamos, tiek naujesnės, pastarojo laikmečio bendruomenes telkiančios tradicijos, papročiai, reiškiniai.

Gegužės 15 d. Vilniaus rotušėje pristatytos praėjusiais metais patvirtintos ir Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą papildžiusios vertybės. Tai Mažosios Lietuvos muzikavimo ir Kalvarijos krašto dainavimo Brukų kaime tradicijos. Užgavėnių karnavalą primenantis Šyvio šokdinimas Vilkaviškio rajone, Velykų antrosios dienos prausimas Kėdainių rajone esančiame Užupės kaime. Sąvade ir archajiški medžio apdirbimo amatai – lekėtiškio G. Čekausko skiedrinė stogdengystė, taip pat balanų, statinių skaldymo tradicijos ir kt. Šiuo metu Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade – 55 vertybės.

Senas tradicijas turintį amatą – skiedrinę stogdengystę – Vilniaus rotušėje pristatė pats tradicijos puoselėtojas, sertifikuotas tautinio paveldo meistras G. Čekauskas su dukra Vytaute bei aktyviai amatą praktikuojančiu Mantu Pažėra. Tradicijos teikėją ir saugotoją, Čekauskų etnografijos muziejaus asociaciją sveikino sertifikatą įteikusi Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė, Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius, lekėtiškio pasiekimu pasidžiaugė ir Lekėčių miestelio seniūnas Ričardas Krikštolaitis, bičiuliai tautodailininkai Daiva ir Gediminas Jėčiai.

G. Čekauskas yra bene vienintelis žmogus, dar puoselėjantis senosios skiedrinės stogdengystės tradiciją. Anot jo, meilę amatams jis perėmė iš senelių, o viskas prasidėjo nuo 2005 m. iš senelių gauto palikimo, kurį sudarė ne pinigai ar pastatai, o autentiški ūkyje naudoti įrankiai ir rakandai. Muziejus veiklą pradėjo 2010 m.,  nuo to laiko ekspozicija nuolat pildoma. Muziejaus įkūrėjas pasakojo, jog muziejuje saugomos XIX a. pab.–XX a. pr. naudotos rankinės skiedrų gaminimo staklės. Tokios staklės išlikusios tik čia ir Rumšiškių liaudies buities muziejuje.

„Skiedrų staklės yra autentiškos, pargabentos iš Ūtos kaimo (Varėnos rajono) ir, aišku, prikeltos naujam gyvenimui. Jomis gaminamos skiedros yra sertifikuotos, turinčios A kategorijos tautinio paveldo sertifikatą“, – pasididžiavimo neslepia G. Čekauskas.

Muziejaus lankytojams G. Čekauskas mielai veda edukacijas apie tradicinę skiedrinę stogdengystę, taip pat stakles vežiojasi ir senąjį amatą pristato įvairiose amatininkų mugėse bei šventėse.

Taigi G. Čekausko pastangomis senosios skiedrinės stogdengystės tradicijos ir buvo įtrauktos į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Tad teiraujamės, kaip G. Čekauskas vertiną tokį pasiekimą.

„Man tai didelė šventė, link to buvo eita labai ilgai. Tuo pačiu tai ir savotiškas įsipareigojimas. Yra numatyta net penkeriems metams darbai į priekį. Muziejuje planuoju įrengti atskirą ekspoziciją, skirtą skiedrinei stogdengystei, taip pat muziejaus erdvėje pastatyti ir demonstruoti skiedrų gaminimo stakles. Laukia ir knygos apie šį amatą išleidimas bei tolimesnė skiedrų gaminimo sklaida renginiuose kartu su kolega Mantu Pažėra“, – kalbėjo G. Čekauskas.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar lengva jaunimui susirasti darbą vasarai?

klausimelis 05 24Zita iš Šakių:

Nežinau, mano anūkas tai susiranda. Sąlygos nėra paprastos, bet, manau, viskas priklauso nuo žmogaus ir noro. Darbo jaunimui tikrai reikia, nebūtinai visą vasarą, bet nors kiek. Mano vaikai visą laiką dirbo vasaromis, tiesa, anuomet dar kolūkiuose. Kaip bebūtų, darbas tiesiog yra vertybė, charakterio ugdymo priemonė, o ir sveikatai į naudą išeina. 

klausimelis 05 24 2

Antanas iš Lukšių:

Manau, kad išrankiems studentams ir moksleiviams darbą rasti sudėtingiau. Tie, kurie paprasti, nesibaido jokio darbo, manau, kad gali susirasti – ūkininkų daug yra, kurie mielai priima. Darbas žmonėms niekada nepakenkė, padirbėti visai neblogai, bet studentai ir moksleiviai gali turėti ir kitų užsiėmimų, kurie yra taip pat reikalingi. Yra tokių, kurie gilina žinias, jiems mokslo metų nepakanka. Tai irgi savotiškai darbas. Yra darbas už pinigus, yra intelektualus.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.