Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Liepos 6-oji, kaip Valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena, kalendoriuje raudonai nusidažė tik XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje. Skeptikai mėgsta juokauti, jog prieš 770 metų vykusios karūnacijos dieną istorikai nustatė vedami praktinių sumetimų, mat visos valstybinės šventės minimos šaltuoju sezonu, tad norėjosi bent vienos, lepinančios šiluma ir saule. Vis tik šioji šventė prigijo ir, drąsiai galima teigti, daugeliui tautiečių netapo tik dar vienu laisvadieniu. Tai puikiai iliustruoja ir mūsų kraštas – kaip ir kasmet, laikrodžiui išmušus 21 val. kone visuose rajono kampeliuose aidėjo „Tautiška giesmė“, o dalyje iš jų Valstybės dienai skirtos veiklos prasidėjo gerokai anksčiau.

Nors Mindaugo krikštas ir karūnacija vis plačiau siejami su Lietuvos, kaip valstybės, atsigręžimu Vakarų civilizacijos link, tačiau šiandienos kontekste ypač aktualūs vertybiniai klausimai neužgožia ir mūsuose įsikerojusių senųjų vaizdinių. O kas geriau mena senosios Lietuvos užuomazgas, jei ne poetų apdainuotieji piliakalniai, ant kurių stūksojusios pilys simbolizavo tam tikros teritorijos tapimą valstybės dalimi? Būtent jų fotografijos ketvirtadienį papuošė Gelgaudiškio dvarą – čia buvo atidaryta Alberto Švenčionio paroda „Piliakalniai ir legendos“, veiksianti iki pat vasaros pabaigos. Be to, Valstybės dieną švenčiantiems gelgaudiškiečiams bei miestelio svečiams A. Švenčionis pristatė ir savo knygą „Būtsargiai“, kurios puslapiuose nugulė ir Sudargo bei Narkūnų-Maštaičių piliakalniai.

Tuo metu kitame rajono krašte veiksmas sukosi visai kitos epochos nuotaikomis. Kaip ir dera „Tautiškos giesmės“ gimtinei, Kudirkos Naumiestyje didžioji dalis veiklų buvo dedikuotos himno autoriaus garbei. Šventė čia prasidėjo intelektine mankšta – norintieji pasirungti dalyvavo Vinco Kudirkos muziejaus organizuotame protmūšyje, o panorusieji žinias papildyti rinkosi stebėti mirioramos „Tarp ledyno ir Kudirkos“. Jos langelyje besikeičiantys paveikslėliai iliustravo tūkstantmetę istoriją – pasak Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio vadovės Vidos Čeplevičienės, reginys buvo išties įspūdingas.

„Idėja gimė bibliotekininkei Kristinai Tučinskaitei, o ją įgyvendinti padėjo Meno mokyklos auklėtiniai. Šį darbą jie ruošė labai ilgai, kiek žinau, pradėjo dar pavasarį mintį austi. Rezultatas gavosi išties įspūdingas. Pristatančiųjų pasakojimas buvo šiek tiek teatralizuotas, aprėpiantis istoriją nuo ledynmečių iki laikmečio, kai Kudirkos Naumiestyje buvo pastatytas Vinco Kudirkos paminklas“, – pasakoja V. Čeplevičienė.

Būtent prie Vinco Kudirkos paminklo ir persikėlė tolimesni programos renginiai. Čia vyko Marijampolės kultūros centro kolektyvo „Balti vėjai“ koncertas, buvo pristatyta Suvalkietiškų gobtinių skarų ir kaišytinių prijuosčių paroda.

„Susikibę rankomis apjuosėme Kudirkos paminklą. Giedant himną itin jautėsi ta vienybė, iškilmingumas, bendrystė. Ją stiprino ir Bendruomenės centro „Santaka“ vaišės – arbata, saldėsiai. Iš daugelio sulaukėme atgarsių, padžiūgavimų, kad ši tradicija išties gyvuoja... O ir matėsi – vakarop žmonių vis gausėjo, prisirinko labai daug“, – įspūdžiais dalijasi padalinio vadovė.

Saulei ritantis vakarų pusėn, įvairiausias šalis, miestus ir miestelius tradiciškai suvienijo „Tautiškos giesmės“ skambesys. Tiesa, prie Vinco Kudirkos biusto itin gausiai susirinkę šakiečiai šiemet sulaukė ypatingų svečių – čia užsuko karalienė Morta, pats karalius Mindaugas ir jo svita, miestelėnus pradžiuginę Justino Marcinkevičiaus poemos „Mindaugas“ ištraukomis. Simboliška, jog istorinės dramos ir „Tautiškos giesmės“ rimtį netrukus keitė Šakių kultūros centro folkloro ansamblio „Šakija“, vyrų vokalinio ansamblio „Akordas“ ir moterų vokalinio ansamblio „Gija“ užvestos liaudiškos dainos, dar labiau sustiprinusios bendrystės jausmą. Prisiminę praeitį šakiečiai šventė dabartį, kurios prasmę linkėjimu nusakė sveikinimo žodį taręs meras Raimondas Januševičius: „Linkiu, kad mūsų Lietuva jūsų darbais ir idėjomis būtų puoselėjama ateities kartoms.“

Tradiciškai „Tautišką giesmę“ traukė ir Siesarties Vingio parke susirinkęs gausus būrys lukšiečių.

Pasak Šakių kultūros centro Lukšių padalinio vadovės Daivos Bukšnienės, šiemet iniciatyvių lukšiečių dėka buvo atnaujinta tinklinio aikštelė, tad kilo mintis Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną paminėti prasmingiau – buvo surengtos 3x3 tinklinio varžybos, kuriose dalyvavo penkios lukšiečių komandos, žaisti pradėjusios nuo 15 val.

„Smagu, kad iniciatyvi Sasnauskų šeima pasisiūlė ir išvirė varžybų dalyviams bei žiūrovams sriubos“, – pasakoja D. Bukšnienė.

O jau 21 val. prie monumento „Vartai į kitą tūkstantmetį“ lukšiečius subūrė „Tautiška giesmė“.

Parapijos klebonas Eugenijus Naujalis linkėjo vienybės, o Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius kvietė įsisąmoninti ir suprasti šios garbingos dienos svarbą. Miestelio seniūnas taip pat padėkojo tinklinio varžybas padėjusiems surengti Laimiui Linertui, Valentinui Bagdanavičiui, o už pagalbą visuomeniniais pagrindais tvarkant minėtą tinklinio aikštelę – Aistės ir Algirdo Sasnauskų šeima.

Medaliais bei „Urigos“ sūreliais buvo apdovanoti ir tinklinio varžybų prizininkai.

Pagiedoję himną, lukšiečiai namo dar nesiskirstė – kas prisėdo čia pat parko pievelėje, kas ant suolelių, vaišinosi Lukšių bendruomenės centro išvirta arbata, šnekučiavosi.