Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Liepos viduryje Lekėčiai tampa mėlyniausiu miesteliu Lietuvoje, nes tik čia vyksta  tradicinis, šiemet jau devintasis Mėlynių festivalis. Kaip ir kasmet, šeštadienį Lekėčius užplūdo lietaus nepabūgę svečiai, miestelį apgaubė muzika ir, žinoma, mėlynių aromatas.

Tie, kas yra bent kartą dalyvavę šiame renginyje, žino ir Mėlynių festivalio istoriją: kone 20 metų Lekėčių miestelis liepos viduryje švęsdavo savo gimtadienį (beje, miestelis šiemet mini 518-ąjį gimtadienį), o prieš devynerius metus bendruomenė nutarė, kad festivalis privalo turėti ir savo vardą. Lekėčiai – girių kraštas, miškuose gausu mėlynių, taip ir atsirado Mėlynių festivalio pavadinimas.

Nors šeštadienį nuo ankstyvo ryto lijo, tačiau į Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Lekėčių skyriaus stadioną sugužėjo būrys prekybininkų, kvietusių įsigyti įvairiausių prekių, paragauti pačių pagamintų skanėstų. Muziejininko Ginto Čekausko sukviesti sertifikuoti amatininkai bei tautodailininkai atkeliavo ne tik iš rajono, bet ir iš visos Lietuvos, kiekvienas demonstravo, reprezentavo savo amatą. Štai Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčios vedėja Janina Norkūnienė mokė, kaip susirišti verbą, amatininkų šeima Alė ir Kęstutis Deksniai iš Rokiškio siūlė patiems nusivelti papuošalą bei įsigyti veltinius ar veltinę kepurę. Pakalbinta senojo audimo amato puoselėtoja kaunietė Aldona Valkauskienė pasakojo, kad visus audimo pradmenis, žinias bei meilę šiam amatui gavo iš savo mamos. Akį traukė austos skaros, šalikai, užvalkalai pagalvėms.

Atskiras dėmesys buvo skirtas produkcijai iš mėlynių – Lekėčių moterų klubo narės festivalio dalyviams ir svečiams iškepė duonos, šakotį su mėlynėmis, išvirė mėlynių uogienės su įvairiais priedais, pagamino mėlynių limonado, netgi skareles nudažė mėlynai. Be abejonės, Mėlynių festivalyje netrūko ir pačių uogų. Tiesa, kalbinti mėlyniautojai pasakojo, kad šie metai ne patys dėkingiausi – uogos nedidelės, nes pavasarį buvo šalnos, vėliau sausra, tad už litrą mėlynių daugelis prašė aštuonių eurų.

Tradiciškai Mėlynių festivalio metu buvo atidaryta nauja paroda – pabūti paslaptingame meno pasaulyje šįkart pakvietė šakiečiai dailininkai Audronė ir Algimantas Vorevičiai, parengę tapybos akvarele ir tapybos ant dvigubo šilko parodą „Dvi pusės“.

„Pavadinimas atspindi ne tik du kūrėjus, dvi technikas, du skirtingus darbų stilius, bet ir verčia susimąstyti, kad dvi pusės yra ir žmogaus gyvenime: pasirinkimuose, galimybėse, sprendimuose. Dvi puses tiesiogiai atspindi ir Audronės darbai, nutapyti unikalia, pačios autorės sukurta technika – ant dvigubo šilko“, – parodą trumpai pristatė Lekėčių mėgėjų teatro režisierė Vaida Brazaitienė, pakvietusi plačiau apie savo kūrybą papasakoti ir pačius menininkus. A. Vorevičienė pripažino, kad jai tapyba ant šilko yra tiesiog meditacija, atsipalaidavimas. Ji neseniai grįžo iš plenero Merkinėje, kur nutapė naujausią savo darbą „Mėlynės“ ir atvežė jį į Lekėčius.

Vienas iš festivalio originalių akcentų – konkursas „Aprangos kodas – Mėlynių festivalis“. Šiais metais savo išmonę pasipuošdami mėlynais rūbais ir aksesuarais demonstravo 11 dalyvių, kuriuos vertino siuvimo amato meistrės Lilija Glambaitė bei Nijolė Šopagienė. Jos džiaugėsi, kad neeilinių idėjų konkursantų gretose išties netrūko ir paskelbė šešių nominacijų nugalėtojus.

Mėlynių festivalis tuo ir ypatingas, kad veiklų jame apstu visą dieną: nuo pat ryto vyko penkių sporto šakų varžybos, įvairios edukacijos, vienas iš didžiausių šalies veislinių triušių augintojų lekėtiškis Edmundas Reimeris pakvietė kolegas net iš Latvijos ir surengė veislinių triušių parodą.

Tradiciškai oficialus Mėlynių festivalio atidarymas prasidėjo įnešus Lekėčių miestelio vėliavą, kurią, lydimas kolegų tautodailininkų, nešė muziejininkas G. Čekauskas, o apie iškilmingą festivalio atidarymą paskelbė „Grafas Mėlynė“, dar renginio išvakarėse per LRT televiziją šventėn kvietęs visus lietuvius. Atvykusius į mėlynių uogienojų sostinę Lekėčius pasveikino miestelio šeimininkas Ričardas Krikštolaitis.

„Esame turtingi gamtos dovanomis, šimtamečiais miškais, Novaraisčio ornitologiniu draustiniu, daugelį žavinčia panemune, Didžiuoju Lekėčių šaltiniu, gilias šaknis turinčiomis tradicijomis, o svarbiausia – bendruomeniškais ir darbščiais žmonėmis. Nepamirškite, kad Lekėčiuose esate laukiami ne tik liepą, per Mėlynių festivalį, bet ir kiekvieną dieną“, – kalbėjo seniūnas, tradiciškai už gerus ir gražius darbus padėkojęs būriui miestelėnų – fotografui Algirdui Jonui Repšiui, mokytojai Rūtai Krikštopaitienei, muziejininkui G. Čekauskui, klebonui Ričardui Kmitui, taip pat lekėtiškiams Pauliui Martynaičiui, Ingai Gliožaitienei, Edmundui Reimeriui, Dariui Adomaičiui.

Vakare Lekėčiuose skambėjo žymių atlikėjų muzika, o šventę vainikavo lazerių šou.

Mėlynių festivalis kiekvienais metais auga, išlikdamas rimtu, bet maloniu išbandymu šio renginio organizatoriams ir miestelio bendruomenei. Tad festivalio vedėja, renginių organizatorė Milda Ratomskienė dėkojo visiems visiems, kurie prisidėjo prie devintojo Mėlynių festivalio organizavimo ir pakvietė kitąmet atvykti jau į jubiliejinį – dešimtąjį.