Gegužės 7-oji – lietuviškumo diena. Šią dieną 1904 m. buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Ši diena paminėta knygnešių sostine vadinamame Sudargo miestelyje, kur Sudargo dramos studija (vad. Irma Svetlauskienė) pakvietė prie spaudos uždraudimo Lietuvoje ištakų. „Reikia semtis stiprybės iš savos praeities“, – kalbėjo režisierė.
Gegužės 7-ąją, minint 120-ąsias spaudos atgavimo metines, Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia prisipildė lietuviško žodžio – 1863–1864 metų sukilimo amžininkų prisiminimų, skambėjo to meto patriotinė litanija. Žiūrovus daugiau nei 160 metų į praeitį nukėlė Sudargo dramos studijos spektaklis „Kronikos. Kelias į laisvę“.
„Kas ta šalis, kur privalu liežuvį laikyt tvirtai ir užsikimšt ausis / Neišsiduot, kas sieloj, nes – pražuvęs. Kas ta šalis?“ – skambėjo Stanislovo Moravskio poezijos žodžiai iš aktorių lūpų.
Juodais drabužiais vilkinčios, grandinėmis prisisegusios didelius juodmedžio kryžius aktorės nusikėlė į 1863–1864 m., primindamos apie juodąjį moterų protestą. Pasakojo, kad kol vyrai apsiginklavę medžiokliniais šautuvais ir dalgiais kovojo miškuose, miestų gatvėse moterų ginklu tapo juoda suknelė. Moterys prieš ir sukilimo metu rengė manifestacijas, giedojo politinio turinio kūrinius, rinko aukas nukentėjusioms nuo valdžios represijų šeimoms, viešai nešiojo Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo simbolius ir gedulo drabužius. Michailas Muravjovas (Vilniaus generalgubernatorius, paskirtas numalšinti 1863–1864 m. sukilimą, Lietuvoje, Lenkijoje pagarsėjęs kaip Muravjovas Korikas – red. past.) moterų gedulingų drabužių nešiojimą įvertino kaip „prielankumą kariniams veiksmams“, už kurį turėjo būti baudžiama lygiai taip pat, kaip ir už dalyvavimą sukilime.
Buvo skaitomi ir sukilimo amžininkės Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės, vieno iš 1963 m. sukilėlių vado Zigmanto Sierakausko žmonos, prisiminimai.
„Atsisveikindamas lyg nujausdamas pasakė tokius žodžius: „Stipriau apkabink kaklą, kad tą valandą, kai smaugs kilpa, galėčiau prisiminti tavo rankų spaudimą! Lengviau man bus mirti!“ – skaitė aktorė, Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė.
Prieš septynerius metus, kasinėjant Gedimino kalną, netikėtai buvo atkasti, kaip spėjama, garsaus 1863m. sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai. Atpažinti juos padėjo ant dešinės rankos rastas jo ir Apolonijos Dalevskytės auksinis jungtuvių žiedas.
Iš aktorės Valerijos Endriukaitienės lūpų sklido jautrūs motinos išgyvenimai apie sūnaus kunigo Stanislovo Išoros egzekuciją Lukiškių aikštės kartuvėse. M. Muravjovo įsakymu kunigas tapo pirmąja 1863 m. sukilimo auka. Šį personažą įkūnijo Julius Bybartas.
Skambėjo Dalevskių, Jamontų, Narbutų šeimos moterų, rašytojos Žemaitės vaikystės atsiminimai. Žemaitės ir jos anūkės Elzės Veikšaitės personažus įkūnijo Sigita Norkienė ir Itana Dirvelienė. Jautriai nuskambėjo ir giedama 1861 m. per manifestacijas Kaune ir Vilniuje platinta patriotinė litanija. Buvo skaitomos ir kitų sukilėlių pavardės, pateikta ir daugiau faktų apie moteris, aktyviai dalyvavusias rengiant 1863 m. sukilimą.
Aktorius J. Bybartas kalbėjo ir 1863–1864 m. sukilimo vado kunigo Antano Mackevičiaus žodžiais: „Myliu savo Lietuvą... Jai aš atidaviau savo silpnas jėgas. Mano veiksmams vadovavo teisybės ir mano tautos meilė. Sukilimas nutrūko su manimi. Atsiras kitas Mackevičius, ir ko aš nepadariau – sugebės užbaigti...“
Kitas sukilėlių rėmėjas citavo Alvyra Goptaitienė, Rūta Flėderienė, Vida Brazaitienė.
Sukilimas buvo numalšintas 1864 m. ir įvestas spaudos draudimas. Tautą, katalikų bažnyčią nuo rusinimo stojo ginti dvasios milžinas vyskupas Motiejus Valančiauskas, Sudargo klebonas Martynas Sederevičius, turėjęs vieną didį tikslą – po visą Lietuvą platinti lietuviškų maldų, dvasinio turinio knygas.
Į spektaklį, nešini ano meto kovos ginklais – ištiesintais dalgiais, Trispalve, įsijungė ir Jurbarko P. Paulaičio šaulių 701-os kuopos jaunieji šauliai, renginyje dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių užkardos pasieniečiai. Ant lentos sukilėlių pavardes rašė Kidulių pagrindinės mokyklos jaunieji sederevičiukai (vad. Alvyra Goptaitienė). Spektaklį vainikavo „Tautiška giesmė“, o Sudargo dramos studijos aktorius ir jų vadovę sveikinusieji dėkojo už lietuvybės puoselėjimą, kad dramos studija savo veiklą sieja su patriotišku jausmu savam kraštui.
Vėliau stabtelėta ir prie paminklo lietuviško rašto ir žodžio sergėtojams, pastatyto minint lietuviškos spaudos atgavimo 100-ąsias metines.
Aušra iš Valenčių:
