Maždaug prieš dvejus metus Valstybinių miškų urėdija dėl vykstančios girininkijų optimizacijos nusprendė atsisakyti per tūkstantį iškamšų ir kitų eksponatų turinčio Lekėčių miško muziejaus pastato ir pačios ekspozicijos. Pernai rugsėjį pastatas ir ekspozicija buvo perduoti rajono savivaldybės žinion. Dabar diskutuota, ar ekspoziciją būtų galima perkelti į Zanavykų muziejų.
Dėl tolimesnio Lekėčių miško muziejaus eksponatų likimo susirinkę diskutavo savivaldybės administracijos vadovai, susitikę su muziejininkais, miškininkais, Lekėčių, Lukšių seniūnais, verslo atstovais. Susitikimo metu nuspręsta, kad būtina išsaugoti šią unikalią ekspoziciją, kad ji liktų Šakių rajone. Šioje ekspozicijoje daugiau nei tūkstantis eksponatų. Iškamšų, drugių, vabzdžių ir kitos kolekcijos turi didelės reikšmės tiek moksline, tiek edukacine prasme. Susitikimo metu nuspręsta ieškoti finansinių resursų ekspozicijos išsaugojimui ir perkėlimui. Buvo aptarta ir galima nauja vieta Lekėčių miško muziejaus kolekcijai – Zanavykų muziejus.
Kaip žinia, Lekėčių miško muziejų įkūrė vietinis girininkas Stanislovas Ruseckas. Muziejų daug metų prižiūrėjo ir puoselėjo Lekėčių girininkijos girininkas Jonas Urbanavičius, mat čia buvo įsikūrusi ir Lekėčių girininkija, tačiau, restauravus netoliese esančią Šilagirio girininkiją, miškininkai persikėlė į ją.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio vadovo Povilo Steponavičiaus, muziejų miškininkai ir perdavė savivaldybei su ta mintim, kad muziejaus eksponatai būtų išsaugoti.
„Darėme visus žingsnius, kad perduotume muziejų savivaldybei, kad ekspozicijos išliktų ir liktų visuomenei. Muziejaus pastatai jau funkciškai nusidėvėję, daug investicijų reikalaujantys. Ar nesvarstėm mes, miškininkai, muziejų pasilikti? Jau vien perkelti į kitą vietą dioramas reikia ieškoti specialistų. Šiandien tokių patalpų net neturėtume. Ar mūsų valdžia būtų palaiminusi tokį mūsų norą? Manau, jau nesigręžiotume atgal“, – kalbėjo P. Steponavičius.
Jis taip pat sakė, kad buvo anksčiau svarstyta muziejaus ekspozicijas, eksponatus išardyti ir išdalinti į šalyje veikiančius tris informacinius centrus, arčiausias toks – Kazlų Rūdoje. Iš Lekėčių muziejaus meškos iškamša iškeliavo į miško muziejų „Girios aidas“ (Druskininkų r.), stumbro iškamša ir briedžio galva į Žvėrinčių (Telšių r.).
Kokią viziją mato Zanavykų muziejus, gal gyvūnijos ekspozicija būtų puikus lankytojų traukos centras? Nuomonės teiraujamės įstaigos vadovės Rimos Vasaitienės. Direktorė tvirtina sutinkanti, kad Miško muziejaus kolekcija papildytų muziejaus fondus. Pasak įstaigos vadovės, susitikimo metu kol kas dėl patalpų, kur eksponatai būtų įkurdinti, buvo tik diskutuojama.
„Šiuo klausimu, kaip ir visais kitais, t. y. kolekcijos perdavimu, patalpų įrengimu, jų pritaikymu, eksponatų perkėlimu ir panašiais, laukiame sprendimo iš rajono vadovų. Buvo kalbama ir aptarta tai, kad, perkeliant eksponatus, minėtai kolekcijai būtų pritaikyti modernūs ekspozicijos įrengimo konstrukciniai sprendimai, o pastato patalpos pritaikytos saugoti būtent šio tipo eksponatams“, – sakė R. Vasaitienė.
Ji įsitikinusi, kad Miško muziejaus eksponatams saugoti turėtų būti įrengtos atskiros patalpos, įdiegta ir speciali temperatūros, drėgmės reguliavimo sistema – kolekcija turi būti perkelta laikantis specialių muziejinių vertybių konservavimo ir saugojimo normų.
„Manau, kad perkėlimo metu privalomas išsamus objektų būklės tyrimas, jų dokumentavimas ir pan. Tai nėra greitas procesas, norint darbą atlikti kokybiškai. Be abejonės, mums bus reikalinga Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistų konsultacija“, – įsitikinusi R. Vasaitienė.
Įstaigos vadovės teigimu, per daug metų muziejaus ekspozicijos plotas, parodų erdvės, veiklos išsiplėtė, nuolat pildomi muziejaus fondai. Muziejaus vizijoje – toliau rinkti medžiagą, didinti fondus, pritraukti kuo daugiau įvairaus amžiaus ir įvairių poreikių lankytojų, sukurti įtraukių edukacinių programų, kad muziejus būtų įdomus ir informatyvus.
„Manau, kad muziejuje žvilgsnį itin patrauktų Lekėčių miško muziejaus kolekcija“, – sako įstaigos vadovė pridurdama, kad bėgant metams sparčiai keičiasi darbo metodai, tad tobulėja ir muziejaus kolektyvas, kuris stengiasi gyventi bendru Lietuvos muziejų pulsu.
Deividas iš Keturnaujienos:
