Sekmadienį vykusioje 15-oje „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų ceremonijoje metų geriausiems kino kūrėjams buvo išdalinta 21 statulėlė ir vienas specialusis apdovanojimas. Šakiečiams, žinoma, smagiausias renginio momentas tikriausiai buvo tas, kai plaukikė, olimpinė čempionė Lina Kačiušytė Geriausio metų trumpametražio filmo apdovanojimą už filmą „Tušinukas“ įteikė lukšiečiui režisieriui Adui Burkšaičiui. Dalindamasis šviežiais įspūdžiais, Adas buvo gana santūrus:
„Labai smagu, kad žmonėms patiko šis filmas, džiaugiuosi apdovanojimu, bet man ir toliau svarbiausias atspirties bei kūrybos taškas yra santykiai, ryšiai ir bendravimas su žmonėmis.“
Kai besibaigiant praėjusiems metams kalbinome Adą, daugiausia dėmesio skyrėme tarptautinės sėkmės sulaukusiam jo kitam trumpametražiam filmui „Mėta“ ir kūrybiniam procesui iš esmės. Kad yra paniręs į naują projektą, režisierius užsiminė puse lūpų. Tai ir buvo apdovanojimą sekmadienį pelnęs filmas „Tušinukas“.
„Ačiū labai už apdovanojimą. Kai pradėjau režisuoti filmus, nusprendžiau neapsimesti, kad man viskas paprasta. Kai pradedu kurti naują filmą, tai jaučiu daug daugiau baimės, kad nesigaus, nei noro kurti. Noriu palinkėti visiems kuriantiems įveikti savo baimes, atrasti savo autorinį balsą. <...> Apdovanojimas skirtas mano komandai“, – atsiimdamas „Sidabrinę gervę“ kalbėjo A. Burkšaitis. Prie filmo taip pat darbavosi prodiuserės Kotryna Ramanauskaitė, Greta Akcijonaitė ir prodiuserinė kompanija Greta Garbo Films.
Dar per apdovanojimų ceremoniją, o ir po jos, Adas sako sulaukęs daug nuoširdžių sveikinimų. Pats juokiasi, kad pajuto kone „eurovizinį“ efektą. „Bandžiau nedėti daug vilčių galvodamas, ar laimės šis filmas apdovanojimą, ar ne. Gal kiek per stipriai tą dariau, nes kai buvo paskelbtas laimėtojas, dar kurį laiką buvo sunku tą suvokti, – kalba Adas ir patvirtina, kad kalbėti viešai, lipti į sceną yra stresas, tačiau ką kalbės, jis buvo apmąstęs. – Trumpametražiai filmai susiję su pradžiomis, o režisuojant visą laiką patiri baimę, išgyveni nepasitikėjimą, todėl norėjau padrąsinti kitus kūrėjus, kurie panašiai jaučiasi.“
Kiek daugiau nei 18-os minučių trukmės filmas „Tušinukas“ pasakoja mažo miestelio istoriją apie mokytoją, kuri sužino, jog sūnaus susikirtimas egzamine sužlugdys svajonę studijuoti prestižiniame užsienio universitete. Filmas nagrinėja moralinius klausimus, paliečia spaudimo pasiekti norimą rezultatą temą.
„Kūrybiniame procese, rašydamas scenarijų, labiausiai galvojau apie svajones, sėkmes ir nesėkmes, filmo idėja gimė gretinant šias mintis su žmogaus rašysena, kuri yra autentiška ir nekintanti, tarsi nesuklastojamumo simbolis“, – atskleidžia detales režisierius, kažkiek įtraukęs ir savo asmeninių patirčių, bet ieškoti jo asmeninės istorijos filme tikrai neverta. Adas svarsto toliau, kad per dažnai vis dėlto žmonės egzamino įvertinimą ar nepavykusį darbo pokalbį suvokia kaip atraminę platformą, kuri yra lemiama.
Filmo scenarijus gimė 2022 m. rugsėjį, o filmavimas vyko prieš metus. Kaip jau anksčiau yra minėjęs režisierius, trumpo metro filmo kelias gana ilgas. Adas labai džiaugiasi, kad filme turėjo progą dirbti su aukščiausio lygio profesionalais – aktoriais Rasa Samuolyte, Vaidotu Martinaičiu, Indre Patkauskaite ir Kasparu Varanavičiumi.
Šiuo metu režisieriaus galvoje naujos mintys: „Rašau scenarijų dar vienam trumpametražiam filmui, esu visada procese, noriu judėti į priekį, o ar kas iš to išeis – matysim.“
Gegužės–rugpjūčio mėnesiais vasaros kino festivalis „Sidabrinės gervės naktys 2024“ keliauja per Lietuvą, todėl A. Burkšaičio filmą bus galima išvysti ir Šakiuose. O jei norisi ne tik pažiūrėti filmus, bet ir pabendrauti su kūrėju kamerinėje aplinkoje, tokia galimybė bus rugpjūčio 18 d. Zyplių dvare – festivalio „Beatričės vasaros“ programoje numatytas jaukus „Sugrįžimų“ vakaras.