„Jei įžengsi į bažnyčią ir atversi savo sielą tylai, pastebėsi, kad Dievas pats pirmas sutinka tave su šypsena“, – tokiais rašytojo Bruno Ferero žodžiais prasidėjo Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčios pašventinimo 90-mečio šventės pirmoji dalis. Birželio 21 d. Barzdų kultūros salėje buvo atidaryta fotografijų paroda „Barzdų bažnyčia ta pati ir vis kitokia“, o birželio 24 d. bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, švenčiami šv. Jono Krikštytojo atlaidai, skambėjo sveikinimai, o bažnyčios skliautus pripildė solisto Egidijaus Bavikino atliekamos giesmės ir dainos.
Barzdų miestelio centre stovinti Kristaus Karaliaus bažnyčia dažnai vietinių vadinama gulbe. Tačiau tokia ji buvo ne visada, pasikeitė ir pražydo tik bėgant metams, vis ją atsidavusių žmonių rankomis gražinant. Todėl rengdamos parodą Barzdų kultūros ir bibliotekos moterys stengėsi surinkti fotografijas iš visų laikmečių, kad atsispindėtų pokyčiai – nuo pat pamatų iki dabartinių laikų, nepamirštant paminėti visus prisidėjusius, čia tarnavusius kunigus ir kitas ryškų ženklą palikusias asmenybes. 
Parodoje puikiai atsiskleidė Barzdų bažnyčios istorija – nuo pastatymo iki šių dienų. Ne veltui šiandien vietiniai šiuos jaukius Dievo namus vadina gulbe. D. Pavalkio nuotr.
Sveikindamas su parodos atidarymu, jau dešimtmetį Griškabūdžio ir Barzdų parapijas aptarnaujantis klebonas Vytautas Mazirskas paskaitė psalmę „Pasitikėjimas Dievu“ ir labai taikliai pamąstė apie Dievo namų prasmę: „Kai mes į rankas paimame fotografijų albumą, ypač susijusį su šeimos gyvenimu, mums jos sukelia emocijas – matome, kaip keičiasi mūsų gimdytojų, senelių ir pačių veidai... Taip ir ši paroda, į kurią susirinkome, parodo Barzdų bažnyčios besikeičiantį veidą, o tai labai susiję su pasitikėjimu Dievu. Bažnyčia gali tapti mūsų širdies namais, bet kartais juk ir širdy, ir namuose būna be galo sunku. Tikiu, kad Barzdų bažnyčia ne kartą tapo Viešpaties prieglobsčiu to ieškančiam. Ir taip jau 90 metų. Linkiu, kad bažnyčia tiek parapijos žmonėms, tiek kitiems taptų ta vieta, kur kiekvienas savaip atranda Viešpaties veidą.“
Medinė koplyčia Barzduose buvo pastatyta apie 1796 m., tačiau vietiniai žmonės norėjo turėti ir parapinį statusą, kuris buvo suteiktas tik po Pirmojo pasaulinio karo. Pirmasis klebonas Antanas Petrauskas 1920 m. koplyčią padidino, o 1921–1922 m. pastatė ir dviaukštę kleboniją bei ūkinius pastatus.
Dabartinė mūrinė Barzdų bažnyčia pradėta statyti 1930 m. pagal pirminį inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektą, tačiau netrukus dėl parapiją slegiančių skolų ir statybinių medžiagų stygiaus buvo perprojektuota. 1934m. šventovę baigė statyti klebonas Stanislovas Mikelkevičius. Kitais metais Juozas Dobkevičius dekoravo jos vidų ir pastatė didįjį altorių. Iš išardytos medinės koplyčios statybinių medžiagų buvo pastatyta parapijos prieglauda. Po Antrojo pasaulinio karo klebonas Vincas Čėsna bažnyčią suremontavo, perdažė ir išpuošė. Nuo 2004 m., mirus čia net 31-erius metus klebonavusiam kunigui Jonui Būgai, Barzdų parapiją aptarnauja Griškabūdžio kunigai.
Barzdų bažnyčia, pastarąjį dešimtmetį klebonaujant kun. V. Mazirskui, taip pat nebuvo pamiršta.
„Atsirado daug geradarių, skyrusių pinigus, aukojusių savo laiką darbams. Mums pavyko bažnyčią perdažyti, apsitverti šventorių ir Barzdų bažnyčia vyskupijoje buvo viena iš paskutinių, kuri neturėjo atsukto altoriaus, – mums pavyko ir šį liturginį momentą išspręsti. Tuo labai džiaugiuosi“, – sakė parapiją aptarnaujantis klebonas.
Pirmadienio vidurdienį iškilmės prasidėjo ir pačioje bažnyčioje. Šventai Mišių aukai vadovavo Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis, jam patarnavo kaimyninės Paluobių parapijos klebonas kun. Andrius Vaitkūnas bei dabartinis Barzdų ir Griškabūdžio klebonas kun. V. Mazirskas. Melstasi už šios bažnyčios statytojus, dvasininkus ir parapijiečius, šv. Mišių metu ir po jų skambėjo Kauno valstybinio muzikinio teatro solisto Egidijaus Bavikino atliekamos giesmės ir dainos, o nuoširdūs sveikinimai skriejo tiek 20 metų kunigystės sukaktį mininčiam V. Mazirskui, tiek aktyviai bažnyčią puoselėjančioms parapijietėms. Sveikindamas bendruomenę su iškilminga bažnyčios sukaktimi rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius pasidžiaugė ir pats turįs artimų sąsajų su šia parapija – pasirodo, bažnyčios bokštui kryžių 1934 m. nukalė ir patys sumontavo jo senelio brolis kalvis Juozas Janušaitis, padedant jo seneliui Vincui Januševičiui.
Stasė iš Šakių:
