Praėjusį ketvirtadienį kad ir ne itin gausiame, bet jaukiame artimiausių bičiulių, kolegų rate Šakių viešojoje bibliotekoje atidaryta kūrėjos, tapytojos, mokytojos Indrės Siaurusevičiūtės darbų paroda, kurioje naujausi, dar dažais kvepiantys darbai.
Tiesa, paukščių, kurie Indrės kūryboje, rodos, privalomi, šįkart nėra, o ir pati autorė tvirtina, kad tai jau praėjęs etapas.
„Jie jau išskrido, dabar norisi nerti į abstrakciją“, – sako I. Siaurusevičiūtė ir pripažįsta, kad šį saldainį jau užčiuopusi dar Meno mokyklos laikais, tad noriai jį lukštena ir dabar.
Dukros paroda bei kūriniuose atsiradusia geltona spalva džiaugėsi ir Indrės mama Rūta, linkėjusi ir toliau artimai draugauti su kūryba. D. Pavalkio nuotr.
„Savo drobėse apjungiu peizažą ir abstrakciją į vienumą. Tai gamtos paslapties narpliojimas per vidinį pasaulį“, – tvirtina I. Siaurusevičiūtė, kūryboje naudojanti dažų sluoksnius, tad jos spontaniškų, greitų darbų nelabai rasime.
Anot parodos autorės, „dažai slepia tai, kas glūdi viduje. Vieną uždengia kitas. Man tai panašu į žmogaus gyvenimą. Jis krauna vieną patyrimą ant kito. Sluoksnis po sluoksnio atitolsta nuo tyros baltos spalvos“.
Bibliotekoje eksponuojamuose ir per metus sukurtuose darbuose ypač daug geltonos spalvos, kurios anksčiau Indrė išvis nenaudojo, tačiau su atgimstančia gamta bei pavasariu, juokiasi ji, pokštelėjo ir geltona.
D. Pavalkio nuotr.
Beje, ir pačią abstrakciją Indrė vadina tiesiog intuityviai dėliojama dėlione, kurioje kartais iškyla žmonių figūros, kartais gyvūnai, kalnai, įvairūs pavidalai, tačiau sutinka, kad metų virsmas, metų laikai jai išties daro įtaką. Tarp sukurtų darbų ir visai švieži, dar dažais kvepiantys kūriniai, nes parodoje norėjo parodyti ir visai naujų.
Pasakodama apie save I. Siaurusevičiūtė atskleidžia, kad nemažą įtaką jai, kaip kūrėjai, ypač pradžioje turėjo jos teta, tautodailininkė Birutė Jakštienė-Šniaukštienė. Ypač iš vaikystės įstrigęs ir būtent tetos namuose jaustas dažų kvapas, kuris ją itin sužavėjo ir tebežavi. Teta parodos atidarymo irgi neaplenkė, džiaugėsi Indrės kerinčiais kūriniais ir linkėjo kuo daugiau laiko rasti tapybai ir sau. Indrės mama Rūta, sveikindama dukrą, labiausiai dėkojo ir džiaugėsi būtent kūryboje atsiradusia geltona spalva. Glaudė prie savęs kūrėją ir kūrybos vaisiais džiaugėsi ir kolegos iš Meno mokyklos, kur savo žiniomis bei patirtimi Indrė dalijasi ir su jaunaisiais rajono kūrėjais. 
D. Pavalkio nuotr.
I. Siaurusevičiūtė personalines parodas yra surengusi Zyplių dvare, Zanavykų muziejuje, Marijampolėje, kūrėja yra ir plenerų dalyvė, o plenero „Sūdyta“ – ir viena iš organizatorių. Tad vis aktyviau kūrybos keliu žengianti Indrė, tikėtina, savo meniniais ieškojimais bei atradimais pasidalins dar ne kartą.
Paroda Šakių viešojoje bibliotekoje bus eksponuojama visą liepą.
Vytautas iš Šakių:
