Spalio 26 d. popietę Šakių kultūros centro scena nusidažė margaspalvių tautinių drabužių raštais, čia vyko šio centro liaudiškų šokių grupės „Vijūras“ 60-ies metų jubiliejaus šventė. Pasveikinti kolektyvo narių ir vadovės Justės Lukauskienės gražios sukakties proga atvyko liaudies šokio mylėtojai ir puoselėtojai iš įvairių šalies regionų, o pasimėgauti reginiu susirinko gerbėjai bei svečiai.
Kai į šokį susijungė visa Lietuva, šiemet matėme šimtmetį mininčioje Lietuvos dainų šventėje. Šokio žingsniai vėl aidėjo šeštadienio popietę Šakiuose. Jau 60 m. gyvuoja „Vijūro“ kolektyvas, ir nors minima gana solidi sukaktis, šis kolektyvas asocijuojasi su entuziazmu ir energija. 1964 m. įkurtas „Vijūras“ koncertavo daugelyje Lietuvos miestų, dalyvavo įvairiuose festivaliuose, konkursuose, tapo ne vieno jų laureatu. Žinoma, didelis nuopelnas ir kolektyvų vadovų, kurių per tiek metų būta išties nemažai: kolektyvą subūrė šviesaus atminimo kultūros darbuotoja Salomėja Kuzmienė, paskatinta choreografo J. Lingio, kuris vėliau kolektyvą konsultavo. Kolektyvui vadovavo choreografai Kazys Motuza, Kristina Nainienė, Arvydas Nazaras, Gražina Zofija Geldauskienė, Donatas Liktas, iš kurio kolektyvo vairą perėmė J. Lukauskienė ir jau šešerius metus šakiečius moko lietuvių liaudies šokio. 
Šakių kultūros centro direktorius Mindaugas Kriaučiūnas linkėjo liaudiškų šokių grupės „Vijūras“ vadovei Justei Lukauskienei ir visam kolektyvui kūrybinės sėkmės, sveikatos, stiprybės ir daug puikių koncertų bei dovanojo kelionę. A. Sinkaus nuotr.
Kūrybinės veiklos sukakties proga „Vijūro“ kolektyvo šokėjus ir jų vadovę sveikinęs rajono meras Raimondas Januševičius prasitarė, kad tai jis įkalbėjo J. Lukauskienę imtis vadovauti kolektyvui, kad šis ir toliau gyvuotų.
Meras įteikė padėką Violetai ir Romualdui Variakojams – už 30 metų, skirtų šokiui, kultūrai ir „Vijūro“ kolektyvui. Linkėjo dar daug metų kartu šokti scenoje. Dėkojo už tautinio šokio puoselėjimą ir dabartinei kolektyvo vadovei J. Lukauskienei. Šakių kultūros centro vadovas Mindaugas Kriaučiūnas pasidžiaugė, kad „Vijūras“ – vienas iš stabiliausiai dirbančių, subrendusių kolektyvų, o renginio vedėja, Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė įteikė 60 skrybėlaičių, simbolizuojančių šokį „Kepurinė“ ir vijūriečių kolektyvo ilgaamžiškumą.
„Talentingos choreografės, kolektyvo vadovės Justės pastangų dėka kolektyvas iki šios dienos šoka, repetuoja, koncertuoja ir šiandien švenčia savo 60-metį. Linkime jai kantrybės, sėkmės kūrybinėje veikloje“, – šokėjų vardu kalbėjo kolektyvo seniūnas Romualdas. 
A. Sinkaus nuotr.
Vėliau kalbinta V. Variakojienė tik pridūrė, kad šokti pradėjo prie K. Motuzos ir iki šiol – ir scenoje, ir gyvenime su Romualdu – pora. Pasakojo, kad prieš 30 m. „Vijūras“ buvo garsus kolektyvas ir abu su vyru labai norėjo į jį patekti bei pabrėžia, kad „šokis jų abiejų širdyse ir be jo jau negali“.
„Šiandien tikriausiai nesušoktume mes Lingio „Rusniečio“, nes daug sukinių ir labai greitas šokis, – šypsosi Romualdas. – Kodėl mes vis dar šokame „Vijūre“? Būtų keista, jeigu mes čia nebūtume.“
O štai Irma ir Vytautas Martinaičiai – kolektyvo naujokai, nors liaudies šokis jiems nėra svetimas – abu šoko mokykloje.
A. Sinkaus nuotr.
„Liaudiški šokiai yra įdomus ir prasmingas užsiėmimas, padedantis pabėgti ne tik nuo kasdieninių rūpesčių, bet ir tobulėti, jaustis dalimi nuostabaus kolektyvo. Mokantis naują šokį sunkiausia išmokti sudėtingus šokio elementus, šokant nuolat reikia galvoti apie seką ir kad tiksliai ir laiku atliktume žingsnius, kad šokis atrodytų darnus ir sinchroniškas. Taip pat dar reikia nepamiršti laikysenos ir šypsenos. Taip, dalyvaudami bendroje veikloje su vyru, ne tik motyvuojame vienas kitą, bet tai ir puikus būdas pabūti kartu ir kurti bendrą patirtį“, – sako Irma.
Sveikinimo žodį tarusi ilgametė kultūros darbuotoja Laima Mockevičienė gėlių puokštę įteikė „Vijūro“ kolektyvo vienai iš pirmųjų šokėjų Nidai Martinkaitienei, kuri pasakojo, kad kolektyve prašoko kelis dešimtmečius. 
A. Sinkaus nuotr.
„Man šokant, net tris vadovus sutikau. Atsimenu, šokau su mokytoju Bulota. Šokiai buvo panašūs, kaip ir šiandien scenoje matyti. Atšokau kelias dainų šventes, konkursuose „Vijūras“ visada pirmas vietas laimėdavo. „Vijūras“ – tai Kuzmienės kūryba. Ji sukūrė šokį, pavadinimu „Vijūras“, vėliau tapusiu ir kolektyvo pavadinimu“, – kalbėjo Nida.
Šokių pasirodymais „Vijūrą“ jubiliejaus proga sveikino kolektyvai iš Kalvarijos, Veliuonos, Kretingos, Marijampolės, Tauragės, Panevėžio, Šiaulių, Ežerėlio ir, aišku, vietiniai – girėniškiai. 
A. Sinkaus nuotr.
Kartu buvo surengtas ir tradicinis respublikinis pagyvenusių liaudiškų šokių grupių festivalis „Zanavykų aplinkinis“, skirtas choreografo, kraštiečio J. Lingio 105-osioms gimimo metinėms paminėti. Prieš 25-erius metus J. Lingio vardo parke Šakiuose „Vijūro“ šokėjai, minint nusipelniusio choreografo 80-ąsias gimimo metines, pasodino ąžuolą. Tad po šventinio koncerto jo dalyviai patraukė į parką, kur buvo atidengta lentelė, žymintį šį ąžuolą. Sušoktas ir bendras šokis.
Jau po šventės kalbinta kolektyvo meno vadovė J. Lukauskienė pripažino, kad statant šokius padeda šokėjų patirtis.
„Šokio, ir ne tik liaudiško, sūkuryje esu jau apie 20 metų. Kai atvedė tuometinis įstaigos vadovas Raimondas mane į kolektyvo repeticiją, jie jau buvo be vadovo, žmonės pareiškė labai didelį norą šokti. Dirbau meno mokykloje, turiu vyresniųjų liaudiškų šokių grupės kolektyvą Jurbarke, bet negalėjau atsisakyti, – pasakojo Justė. – Be abejo, šis koncertas parodė, kad 60 metų gyvuojantį liaudiškų šokių ansamblį vienija meilė liaudiškam šokiui.“
A. Sinkaus nuotr.
Aušra iš Valenčių:
