Kai kalbame apie Šakių istoriją, neprabilti apie čia gyvenusius žydus tiesiog neįmanoma. Todėl, nors lapkričio 28 d. visuotinai nėra minima jokia su žydų tauta susijusi data, Šakiuose ir rajone jų atminimas buvo paminėtas ypatingai: rytas ir popietė Zanavykų muziejuje buvo skirta pokalbiams apie iš Šakių, Kudirkos Naumiesčio kilusius žydus, jų gyvenimo ypatumus, o viską vainikavo pliaupiant lietui miesto skvere atidengta berniuko skulptūra (autorius Kęstutis Dovydaitis). Tai tarsi gyvos istorijos pamokos tiek jaunimui, tiek visiems šakiečiams.
Zanavykų muziejaus amatininkų namo pirmojo aukšto nedidelė salė buvo perpildyta rajono mokinių, bibliotekos bendruomenės narių ir svečių. Paskaitų ciklas „Pokalbių popietė, skirta iš Šakių kilusiems žydams atminti“ pakvietė į kelionę istorijos labirintais. Apie Šakių miesto žydų gyvenimą ir istorinį palikimą įžvalgomis dalijosi dr. Jolanta Mickutė, muziejaus „Dingęs štetlas“ vyr. mokslinė bendradarbė, ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Vida Palionienė, o naumiestietė kraštotyrininkė Gražina Žemaitienė apžvelgė žymiausius Kudirkos Naumiestyje gyvenusius žydus. 
Apie Šakių miesto žydų gyvenimą ir istorinį palikimą įžvalgomis dalijosi dr. Jolanta Mickutė. D. Pavalkio nuotr.
Darganota diena (jei visai po teisybei – lijo gana įkyriai) nesutrukdė įvykti ir antrajai renginio daliai. Kaip kalbėjo savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Inga Navlickienė, iki šių dienų Šakių mieste išliko vos keletas ženklų apie čia anksčiau gyvenusius žydų tautybės žmones – anksčiau stovėjusios sinagogos vieta, atminimo lenta, skirta žydų gelbėtojų pagerbimui, senosios žydų kapinės ir holokausto aukų vieta Batiškėse. Dar kartą glaustai perbėgta istorijos eilutėmis apie tai, kad mūsų mieste žydai apsigyveno maždaug XVIII a. pradžioje dar taip vadintuose Šakaičiuose, kad jie vertėsi miško prekyba. Tačiau po 1941 m. masinio žydų sušaudymo Batiškėse žydų kilmės gyventojai Šakiuose buvo sunaikinti. Tiesa, po karo paaiškėjo, kad lietuviai vis dėlto išgelbėjo nemažai mūsų krašte gyvenusių žydų.
V. Venslovaičio nuotr.
Dar šiais metais Šakių rajono savivaldybė įrengė atminimo lentą žydų gelbėtojams atminti, kurioje įamžintos 45-ios gelbėtojų pavardės. Šiandien Šakiuose nuolatinių žydų tautybės gyventojų nesutiksime, nebent mieste apsilanko išeivių artimieji. Pamąstymai apie Šakių miesto raidos etapus, rajono savivaldybės atstovus privedė iki bendros minties – prasmingai įamžinti Šakių miestą kūrusios tautinės mažumos atminimą. Pasak I. Navlickienės, įamžinimo idėjos aptarimas truko daugiau nei dvejus metus. Buvo svarbu sugeneruoti pačią mintį, rasti tinkamus simbolius, pasitarti tiek su visuomene, tiek su žydų išeivių artimaisiais.
„Ilgai galvojome skulptūros pavadinimą, tačiau vieningos idėjos nepriėjome, todėl liko tiesiog... berniukas“, – sako prie šio projekto dirbusi I. Navlickienė.
Berniukas, nešantis rankoje lagaminą, nuo šiol miesto skvere bus pagarbos ir atminimo ženklas čia gyvenusiai žydų tautai, o šiuolaikinės priemonės per QR kodą suteiks galimybę sužinoti ir kur kas daugiau. Skulptūros pastatymui miesto skveras pasirinktas neatsitiktinai. Tai, pasak idėjos sumanytojų ir įgyvendintojų, simbolinė vieta – juk čia anksčiau buvusi centrinė miesto ir turgaus aikštė, aplink kurią daugiausiai ir gyveno žydai, o greta, už gatvės, anksčiau stovėjo dvi sinagogos.
V. Venslovaičio nuotr.
Skulptūros autorius kūrybingas ir žinomas Šakių krašto menininkas – skulptorius Kęstutis Dovydaitis. Tai jau bene trečioji jo sukurta skulptūra Šakiuose.
„Kurdamas šią skulptūrą norėjau palikti ir šiek tiek paslapties – erdvės žmonių pamąstymui. Berniukas – ne konkretus žmogus, o tiesiog visos žydų tautos simbolis. Lagaminas asocijuojasi su kelione. Manau, kad tai gera proga permąstyti apie Šakiuose gyvenusius žydus, apie tai, kad jie čia kūrė savo namus ir juos turėjo palikti“, – kalba skulptorius.
Nuo minties iki skulptūros atidengimo praėjo nemažai mėnesių. Nors skulptūros liejimas ir apdirbimas truko du mėnesius, daug laiko prireikė išieškant, kaip turi atrodyti berniukas, ką jis dėvi. „Man buvo labai svarbios detalės – kad ir, tarkime, perrištas lagaminas, batai, net jų raišteliai, stovėsena, kepurė, švarkas... viskas. Mano dirbtuvėse guli šūsnys popierių, kurie atspindi tarpukario aprangą, lagaminus...“ – kalba K. Dovydaitis.
Jo sukurtus eskizus vertino ir Izraelyje gyvenantys išeiviai, buvo tariamasi dėl detalių, tik, deja, bendrystės ieškant pavadinimo taip ir nepavyko rasti. Bronzinė skulptūra ne šiaip sau įsikūrė būtent toje skvero dalyje – pasirodo, ji labiau žydiškoji. Jo „ėjimo“ kryptis taip pat simboliška – žvilgsnis krypsta į Izraelio pusę.
Idėją finansavo Šakių rajono savivaldybė bei VšĮ „Geros valios fondas“. Labai daug iniciatyvos ir rūpesčio įgyvendinant šią idėją viso proceso metu rodė tuometinis Šakių rajono savivaldybės vicemeras, dabar jau Seimo narys Darius Jakavičius. 
V. Venslovaičio nuotr.
„Tas lietus, šiandien mus kiaurai merkiantis, lyg ir simbolizuoja nelengvą žydų tautos gyvenimą“, – sveikindamasis su susirinkusiais skvere kalbėjo jis ir prisiminė, kad visuomet per rugsėjo renginius, minint žydų genocidą, išsivystydavo kalba, kad mūsų mieste nėra jokio akcento šios tautos atstovams.
„Šis berniukas simbolizuoja žydų tautos paauglį, kuris palieka savo namus ir iškeliauja siekti mokslo aukštumų į didesnį miestą nei Šakiai. Toks paminklas tiktų Leibui ir Borisui Goldbergams ir daugeliui kitų, kurių mes dar gal nežinome, o tik ateityje sužinosime“, – savo interpretacija apie naujai atidengtą skulptūrą dalinosi D. Jakavičius.
Jis kartu pasidžiaugė, kad savivaldybė atriekė liūto dalį šios idėjos įgyvendinimui, kad aplink dar tiek žmonių, kuriems rūpi analizuoti šios tautos praeitį, kultūrinį palikimą.
„Nerasime tiek daug pavyzdžių, kad taip, kaip pas mus, būtų gerbiamas žydų tautos atminimas“, – akcentavo Seimo narys.
Jam pritarė ir rajono vadovas Raimondas Januševičius, pasidžiaugdamas, kad šakiečiai prisimena savo miesto istoriją, be to, kiekvienas toks prasmingas simbolis tampa krašto atspindžiu atvykstantiems. Jis sakė: „Šis paminklas yra ne tik žydų tautos atminimo simbolis, bet ir kvietimas saugoti, puoselėti mūsų bendrą istoriją ir kultūros paveldą.“
Juozas iš Šakių:
