Vasario 16-oji – ne vien istorinė data, bet ir jausmas, kuris įkvepia ir primena, kad čia mūsų namai. Širdyje greičiausiai kiekvienas nešiojasi savą Tėvynės sąvoką, bet dažnam ji asocijuojasi su Trispalve, „Tautiškos giesmės“ eilutėmis. Kudirkiškojo varpo budinimas bene labiausiai girdimas arčiausiai esantiems – Kudirkos Naumiesčio gyventojams. Sekmadienis šiai bendruomenei, o ir visam rajonui, buvo dviguba šventė – minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, miestelio Varpo aikštėje suplevėsavo ir Mažosios kultūros sostinės vėliava, skelbianti, kad oficialiai prasideda įsimintini šventiniai metai.
Suplevėsavo vėliavos, suskambo „Tautiška giesmė“
Kai „Tautiškos giesmės“ eilutės suskamba ten, kur jos gimė, žodžiai, rodos, tampa dar įtaigesni, o kiekvienas šventinis pamintijimas atrodo dar prasmingesnis. Vasario 16-osios dienos iškilmės Kudirkos Naumiestyje prasidėjo šv. Mišių auka, o vėliau gausus būrys miestelėnų rinkosi Varpo aikštėje, stebėjo kylančią Trispalvę bei Mažosios kultūros sostinės vėliavą, o tada eisena patraukė Vinco Kudirkos paminklo link. Kai ten iš jaunų gimnazistų lūpų išgirsti Lietuvos valstybės gimtadieniui skirtus sveikinimus ir cituojamą V. Kudirką, supranti, kokie vis dėlto turtingi ir laimingi esame.
Prie Vinco Kudirkos paminklo jaunoji naumiestiečių karta visus sveikino su valstybės gimtadieniu, o susirinkusieji paminklo prieigas papuošė Lietuvos trispalvėmis. D. Pavalkio nuotr.
„Vasario 16-osios aktas yra mums ypatingai brangus ne tik dėl to, kad jis skelbia Lietuvos nepriklausomybę, bet kad tai yra drąsus, savarankiškas, vieningos tautos žygis, kuris pasiekė tikslą“, – kalbėjo gimnazistai, neslėpdami džiaugsmo šią šalį vadinti savo namais, didžiuodamiesi savo kalba, grožėdamiesi gamta, metų laikais, tradicijomis ir paveldu. 
„Varpo“ apdovanojimų tradicija skaičiuoja bemaž du dešimtmečius, kasmet nepamirštant pagerbti tuos, kurie darbuojasi ne dėl garbės ir apdovanojimų, o iš meilės tam, ką daro, kuo tiki, ką sugeba geriausiai. Šiemet buvo įteiktos penkios „Varpo“ statulėlės. D. Pavalkio nuotr.
Mažos kultūros nebūna
Iš Varpo aikštės kitai šventės daliai visi buvo kviečiami rinktis Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio salėje ir kartu iškilmingai paskelbti Mažosios kultūros sostinės metų pradžią. Kad diena miestelio bendruomenei svarbi ir ypatinga, buvo labai akivaizdu: salė sausakimša, aplink šiugždėjo gėlių celofanai, girdėjosi smagūs pasilabinimai sveikinant vieni kitus su švente. Kai kam ši diena išties buvo įsimintina, nes penkiems nominantams teko lipti į sceną atsiimti pelnyto „Varpo“ apdovanojimo. Ši tradicija skaičiuoja bemaž du dešimtmečius, kasmet nepamirštant pagerbti tuos, kurie darbuojasi ne dėl garbės ir apdovanojimų, o iš meilės tam, ką daro, kuo tiki, ką sugeba geriausiai.
Lukšiečiai Vasario 16-ąją džiaugėsi savo krašto šviesuoliais, kurie savo darbais ir idėjomis įrodė, jog žmogus tikrai yra didis. Asmeninio archyvo nuotr.
„Kaip į šitą pasaulį, į dabartinę mūsų Lietuvą žiūrėtų Vincas Kudirka, jei gyventų šiuo metu? O kaip į Vincą Kudirką žiūrėtų šiuolaikinis jaunimas? Ar tik jis nebūtų influenceris (nuomonės formuotojas – red. past.)? Greičiausiai tai tikrai būtų žmogus, kurio klausomasi, nes mokėtų pasakyti taip, kad tie žodžiai būtų svarbūs ir reikšmingi“, – pradėdamas renginį garsiai svarstė jo vedėjas, kraštietis aktorius Tadas Gudaitis.
Jis džiaugėsi galėdamas sveikintis iš dvigubos – himno ir Mažosios kultūros sostinės. Susirinkusius sveikindama projekto „Kudirkos Naumiestis – Mažoji kultūros sostinė“ vadovė, Kudirkos Naumiesčio bendruomenės centro „Santaka“ pirmininkė Loreta Adomaitienė linkėjo būti vieningiems ir su meile kurti šalies ateitį ir garsinti savo kraštą. Į sceną ji pakvietė didžiulį būrį žmonių, kurie šiemet nusiteikę kartu darbuotis pateisinant Mažosios kultūros sostinės vardą. 
Šakių krašto kultūros šviesuoliai jau 28-ą kartą pagerbti „Aitvaro“ apdovanojimais bei premijomis. D. Pavalkio nuotr.
Daug per tas porą gerų valandų nuskambėjo sveikinimų, kurie skriejo ir iš Seimo narių patarėjų, ir iš kitų vietinių ir atvykusių sveikintojų lūpų. Visi jie kalbėjo apie džiaugsmą gyventi laisvoje šalyje, mėgaujantis visomis to privilegijomis, bet nepamirštant puoselėti tai, kas sukurta. Rajono savivaldybės vadovas Raimondas Januševičius pasidžiaugė, kad varpo garsas eina per visą Lietuvą, o visus metus prasmingi renginiai kvies užsukti į Mažąją kultūros sostinę – Kudirkos Naumiestį.
„Neškime šią žinią, kad čia sugužėtų visa Lietuva, o kurdami darnią ir klestinčią šalį, remkimės tautos didvyrių puoselėtomis vertybėmis – drąsa, ryžtu, tikėjimu ir viltimi, pakantumu vienas kitam“, – kalbėjo meras.
Sintautuose tradiciškai įteikti „Dobilo“ apdovanojimai, skirti aktyviausiems bendruomenės ir kultūros šviesuoliams pagerbti. J. Navickienės nuotr.
Su šmaikščia gaidele į sceną žengė ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė. Ji džiaugėsi gausiu būriu naumiestiečių, nes jei jie atėjo, sakė viešnia, vadinasi, jiems rūpi tai, kas vyksta, rūpi tos dienos, kurios minimos, rūpi bendruomenė ir tai, ką ji kuria: „Džiaugiuosi, kad pasirinkote tokią dieną atidaryti Mažosios kultūros sostinės metus. Tik aš nenustosiu visur kartojusi, kad, na, juk nebūna mažos kultūros. Arba ji yra, arba jos nėra! Todėl džiaugiuosi, kad Kudirkos Naumiestyje vyksta didelė kultūra. Ir tas titulas nėra vieniems metams – jūs iki jo ėjote ilgai ir eisite iškėlę galvas, kai metai pasibaigs.“
Griškabūdyje trims bendruomenės šviesuliams įteikti „Spindulio“ apdovanojimai. Organizatorių nuotr.
Paskutinė renginio dalis buvo skirta „Varpo“ nominacijų ceremonijai, o šventę vainikavo koncertas bei padėkos visiems, kas prisidėjo ir prisideda pateisinant Mažosios kultūros sostinės vardą.
Krašto šviesuoliai pagerbti ne tik Kudirkos Naumiestyje, nominacijos įteiktos ir Lukšiuose, Sintautuose, Griškabūdyje bei Šakiuose. Čia iškilmingai prie savivaldybės pastato iškeliama Trispalvė, nuaidi pagarbos salvės už Lietuvos valstybę, už Lietuvos žmones bei taiką. Sveikinimus susirinkusiems skyrė meras, apie drąsų signatarų 1918-ųjų sprendimą kalbėjo ir švęsti laisvę kvietė Seimo narys Darius Jakavičius.
Dabartiniams gimnazistams senasis vandentiekio bokštas yra tapęs savotišku kovos už laisvę simboliu, todėl kasmet ten suplevėsuoja Trispalvė, prisimenama istorija, pasidžiaugiama tuo, kas iškovota. D. Pavalkio nuotr.
Gimnazistai nepamiršta plevėsuojančios Trispalvės vertės
Penktadienio vidurdienį, kai „Žiburio“ gimnazijoje skambutis kvietė į penktąją pamoką, gausi bendruomenė lauke rikiavosi į didelę eilę ir puošėsi trispalvėmis. Nors šaltukas kando ir vertė trypčioti, prasmingos tradicijos nunešti prie senojo vandentiekio bokšto Trispalvę nevalia laužyti.
Jau ne vienerius metus, artėjant Vasario 16-ajai, dabartiniai gimnazistai pagerbia ir prisimena 1952 m., vasario 16-ąją, kai virš senojo vandentiekio bokšto anų laikų drąsūs vienuoliktokai gimnazistai iškėlė tautinę Lietuvos vėliavą – kaip iššūkį okupacinei valdžiai ir vilties ženklą miestiečiams. Sovietų okupuotame krašte toks Nepriklausomybės paminėjimas prilygo žygdarbiui, už kurį grėsė įkalinimas ar net mirtis. Septyni vaikinai ir keturios merginos buvo suimti ir nuteisti kalėti. Jų poelgis, kalbėjo prie vandentiekio bokšto susirinkę gimnazistai, buvo iššūkis tuometinei valdžiai, o šakiečiams tai buvo vilties ženklas, kad laisvos Lietuvos idėja gyva ir kad yra žmonių, kurie dėl jos yra pasiryžę kovoti. Todėl ir dabartiniams gimnazistams senasis vandentiekio bokštas yra tapęs savotišku kovos už laisvę simboliu. Dar kartą Trispalvė suplevėsavo 1986 m. virš tuometinės Zigmo Angariečio vidurinės mokyklos, dabartinės gimnazijos. Tada saugumiečiams nepavyko išsiaiškinti, kas iškėlė vėliavą. Tik vėliau paaiškėjo, kad tam ryžosi šakiečiai studentai, buvę minėtos mokyklos mokiniai. 
D. Pavalkio nuotr.
„Praeities įvykiai mus suvienija ir įpareigoja saugoti tradicijas ir puoselėti demokratines vertybes. Turime suprasti, kad jei norime būti laisvi, tai laisvę turime saugoti ir ginti“, – kalbėjo jaunoji karta.
Tradicinėje eisenoje su Lietuvos vėliavomis dalyvavo ne tik gimnazijos bendruomenė, bet ir Šakių rajono savivaldybės atstovai, Seimo narys Darius Jakavičius. Šis, sveikindamas visus su švente, dovanojo gimnazijos bendruomenei Lietuvos trispalvę.
„Ypatinga vieta, ypatingas jausmas... Už vieną vėliavą buvo galima į Sibirą patekti. Žiūrėkite, kiek mes šiandien čia jų turime. Geras jausmas, ar ne? Tuo metu tai buvo milžiniškas žygdarbis... Šis pasakojimas ne apie mitinius didvyrius, o apie paprastus vietinius jaunuolius turėtų įkvėpti ką nors padaryti dėl savo krašto, dėl savo Tėvynės“, – kalbėjo Seimo narys, o savivaldybės meras R. Januševičius taip pat dėkojo gimnazijai už prasmingą kasmetinę iniciatyvą: „Tai liudija, kad istorija yra gyva mūsų mintyse ir vertybėse, mūsų kasdieniuose darbuose. Simboliška, kad meilės dieną mes liudijame savo meilę Tėvynei.“
Vidmantas iš Plokščių:
