Kad bulvė – antroji mūsų duona, įsitikinę slavikiečiai ūkininkai Neringa ir Giedrius Žilioniai, Kidulių dvare supažindinę ne tik su jų ūkyje auginamomis įvairių bulvių veislėmis, bet ir pakvietę jų paragauti.
Išaušus pavasariui, ūkininkai jau pradeda planuoti ūkio darbus. Slavikiečiai ūkininkai N. ir G. Žilioniai, be kitų kultūrų, augina ir bulves. Tad ir penktadienio vakarą dvare susirinkusiems renginio dalyviams negailėjo patarimų, kokias veisles geriausiai sodinti, kada derlių doroti, papasakojo apie ūkininkavo pradžią, iššūkius.
Kaip žinia, bulvės gimtinė Pietų Amerika, XVI a. pasiekė ir Europą, Nyderlanduose buvo auginamos ir platinamos kaip dekoratyviniai augalai, tik vėliau suprasta, kad augalo gumbai maistingi, gero skonio, tinka mitybai. Į Lietuvą bulvės pateko Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III laikais, maždaug prieš 400 metų, spėjama, per Rietavą. Iš pradžių bulvių laukai išplito dvarų žemėse, tačiau netrukus jas ėmė auginti visi žemdirbiai.
„Ką tos bulvės?.. Kas Lietuvoje ko nors apie jas nežino? Ir sodinę, ir bulviakasyje dalyvavę, ir, aišku, ragavę. Bet, manau, dar ne viską apie jas žinom... Negaliu tiksliai atsakyti, ar Kidulių dvare, statytame XIX a. viduryje, buvo auginamos bulvės. Dvare yra du dideli, erdvūs rūsiai, kuriuose galimai buvo sandėliuojamos ir šakninės daržovės, tarp jų gal ir bulvės, – pasakojo Kidulių dvaro kultūrinių renginių organizatorė Birutė Pauliukienė. – Tremtiniai, išvažiuodami iš Lietuvos, į kišenę įsidėjo ir porą bulvių ir pirmiausiai, pasiekę tremties vietą, sodino bulves iš kiekvienos akutės. Iš pasakojimų girdėjau, kad mano senelis paėmė skardą ir su vinimi iškalinėjo skylutes, kad turėtų tarką“.
Asmeninio archyvo nuotr.
Pasaulyje auginama apie 4 tūkst. bulvių veislių, Lietuvoje – apie 60. O šiuo metu N. ir G. Žilioniai augina septynias, bet per šešerius bulvių auginimo metus išbandė trylika. Pasak Neringos, žmonės šiais laikais išradingi ir kūrybingi. Kad užaugintų ankstyvą derlių, bulves daigina ir augina įvairiais būdais: vazonėliuose, šiltnamiuose uždengia agroplėvele, ten laisto, o jau tinkamai temperatūrai esant išneša į lauką, kitas būdas – pjuvenose arba durpėse apie mėnesį daiginamos bulvės, tada sodinamos lauke su didžiule šaknų sistema. Šiauduose bulvės auginamos ne dėl ankstyvo derliaus, bet kad piktžolių mažiau būtų. Taip pat patogu pasikasti kelias bulves, atrausus šiaudus, o tada užrausi, o bulvė auga toliau.
„Bulves, ir tik ankstyvas, pradėjome auginti nuo pusės hektaro. Buvo iššūkių, kai bulvių daigai nušaldavo. 2020 m. gegužės 12 d. prisnigo, išlaužė išdygusių bulvių daigų viršūnėles. Pirmais metais, kad sukovotume su piktžolėmis, naudojom „kauptuganą ir matikaną“, manau, žino visi, koks tai būdas. Atsirado bulvių poreikis, plėtėmės. Labai svarbu yra bulvių sėkla, kad būtų kokybiška, nepažeista, geriausia – sertifikuota. Sėklą mes keičiam kas treji metai. Sodinam anksti, kai tik įmanoma įeiti į dirvą, esant kokiems aštuoniems laipsniams šilumos dirvoje“, – pasakoja Neringa ir prideda, kad ankstyvąsias bulves dažnai dengia agroplėvele, neslepia, kad bulves tręšia, tačiau stengiasi kuo mažiau naudoti chemijos, naudoja granuliuotą vištų mėšlą, „kadangi patys bulves valgom“. Siūlo neskubėti rudenį kasti bulvių, „tik atvėsus orams, nes jos tiesiog pradeda pūti“.
„Prie bulvių sodinimo, kasimo dirba mūsų visa šeima. Ir dukros, ir mano tėvai bei uošviai, kurie mielai atvažiuoja iš Vilniaus, kai prasideda rudeninis bulviakasis. Ankstyvas bulves kasam su kratikliu, renkam rankomis, nes šviežių bulvių dar nesusiformavusi odelė greitai pažeidžiama, o vėlyvesnį derlių kasam su bulvių kombainu. Ankstyvų bulvių iš ha prikasam apie 15–20 tonų“, tai priklauso nuo gamtinių sąlygų“, – pasakoja Neringa.
L. Poškevičiūtės nuotr.
Bulves Žilioniai daugiausiai realizuoja Zanavykų turguje.
Vėliau ūkininkai kvietė paragauti net septynių veislių virtų bulvių. Pasak Neringos, iš ankstyviausių veislių blynams, cepelinams tinkamiausia ‘Anuška’ – per pastaruosius metus populiariausia ir dažniausiai perkama bulvė. Tad ūkininkai šios veislės bulves augina trečią sezoną. Daugeliui labai patinka ‘Agil’ bulvių veislė, tai Žilionių senbuvė, jau septintą sezoną augs laukuose. Tai gelsva, cepelininė bulvė, joje daug krakmolo, pasižymi dideliu derliumi, gumbai pailgi. ‘Jelly’, kaip ir ‘Baltic Rose’, vėlyvesnės brandos, jų visas skonis atsiskleidžia tik pavasarį. Jos kietos, pailgos, nemažai krakmolo turinčios bulvės. Tinka cepelinams, kugeliui, blynams ir, žinoma, tradicinei baltai mišrainei. Iš visų auginamų bulvių pati miltingiausia yra ‘Concordia’ – greit suverdanti, bet labai tinka kepti kugelį, gaminti bulvių košę. ‘Vineta’ – pati nelepiausia, atspari sausrai. Tai pati žinomiausia, populiariausia ir universaliausia bulvė. Iš jos pavyks pagaminti viską.
„Svarbiausia bulvėms yra sėjomaina, kad bulvė į tą patį lauką grįžtų po kokių ketverių metų. Reikalingas dažnas kaupimas. Didelė problema, kaip sukovoti su piktžolėmis. Be abejo, bulves puola ir kenkėjai: kolorado vabalai, spragšis, tokios ligos kaip maras, sausligė, miltligė“, – perspėja Neringa.
„‘Anuška’ net cukriniu diabetu sergantiems žmonėms yra tinkama“, – sako N. Žilionienė ir priduria, kad nuo ūkininkavimo pradžios augina ‘Agila’ veislės bulves, o šiemet bandys auginti ‘Colomba’ – labai ankstyvą veislę, atsparią rauplėms, marui.
Vakaro dalyvius N. Žilioniai kvietė pasivaišinti iš jų užaugintų ‘Jelly’ veislės bulvių pačių pagamintais traškučiais.
N. Žilionienė – aktyvi bendruomenietė, vadovauja BC „Slavikiečiai“, šiemet surengė cepelinų virimo akciją Slavikuose, yra puiki šeimininkė. Tad šeimos iškeptas kugelis bene labiausiai pradžiugino vakaro dalyvius.
„Mes užaugintas ūkyje bulves pirmiausiai patys išbandom, iš jų gamindami įvairius patiekalus, kad galėtume pirkėjui atsakyti, iš kokios veislės geriausia gaminti cepelinus ar kitką“, – išduoda Neringa.
Pasirodo, bulvė yra ir apdainuota, poeto Just. Marcinkevičiaus aprašyta. Tad Kidulių folkloro ansamblis „Volungė“ (vad. L. Blauzdžiūnienė) bulvelę apdainavo ir paporino sapnų reikšmes.
Zenonas iš Ritinių:
