Prūsijos jau nebėra, bet jos palikti ženklai vis dar labai ryškūs mūsų aplinkoje. Apie tai balandžio 11–12 dienomis ir sukosi kalbos Kidulių dvare. Renginių ciklas „Baltiškosios ir vokiškosios Prūsijos ženklai“ kvietė pokalbiams, diskusijoms, meno ir valgių degustacijoms.
Ar gyva Prūsija?
Kadangi 2025-ieji metai paskelbti Paprūsės metais, per rajoną vilnija šiai progai skirti renginiai. Kas ta Paprūsė? Tai savitos istorijos, ekonomikos, socialinių ryšių ir kultūros regionas palei buvusios Prūsijos valstybės sieną. Šiais metais sukanka 500 metų, kai buvo įkurta pasaulietinė Prūsijos valstybė. Labai sudėtinga jos istorija, nepaprasta padėtis šioje teritorijoje ir dabar. Kiduliuose net dvi dienas vyko renginiai, raginę paieškoti Prūsijos ženklų, pasinerti į veiklas pagal kiekvieno skonį. Penktadienis buvo skirtas menui. Visą dieną Kidulių dvare vyko menininkų pleneras, subūręs vietos ir kviestinius kūrėjus, o vakarop pokalbiui pakvietė menininkas Mantas Maziliauskas – Lietuvos prūsų bendruomenės vadovas. Jis ne tik pasidalino įžvalgomis apie senosios Prūsijos atspindžius šiuolaikiniame mene, bet ir aiškiai transliavo žinutę: „Prūsa Giwā! (Prūsija gyva! – -red. past.). Menininkas visus pasveikino prūsų kalba ir patikino, kad šiuo metu jaučiamas Prūsijos atgimimas, ypač per dvasią, veiksmą, meną, muziką, apeigas, yra susibūrusi porą tūkstančių bendraminčių vienijanti bendruomenė, mokomasi prūsų kalbos, parengti net prūsų pasai, o pasaulyje prūsišką tapatybę deklaruoja turį per 2,5 mln. europiečių. Susitikimo metu svečias demonstravo, kur ir ką yra sukūręs didžiuosiuose ir mažesniuose Lietuvos miestuose. Vienas šviežiausių jo kūrinių – 25 metrų aukščio šviečianti instaliacija Klaipėdos uoste „Pirmasis Bakenas. Šviesiam pLaukimui“. M. Maziliauskas sako, kad visi jo kuriami objektai yra galimybė rimtai kalbėtis stipriai globalėjančioje erdvėje, „ne šnabždėtis, ne krebždėti kur nors pasislėpus, galvojant, kokie mes maži archeologiniai reliktai, o rimtai kalbėtis“. 
Menininkas Mantas Maziliauskas – Lietuvos prūsų bendruomenės vadovas, į susirinkusius prabilęs prūsų kalba, papasakojo apie veikiančią bendruomenę ir apie savo kūrybą, kuri jam yra būdas liudyti, kad „Prūsa Giwā!“ D. Pavalkio nuotr.
Baigiantis pokalbiui su M. Maziliausku, Šakių kultūros centro Kidulių dvaro kultūrinių renginių organizatorė Birutė Pauliukienė taikliai pastebėjo, kad Prūsijos ir Paprūsės tema vis dėlto sukelia daug diskusijų – sulaukiama labai daug skirtingų įžvalgų ir požiūrių, o lūžio taškų daugiau nei sutarimo. Kviesdama į dvaro svirną, kuriame laukė plenero „Šviesa–Tiesa“ parodos atidarymas, ji pasidžiaugė atvykusiais menininkais, kurie praturtino renginį savo buvimu ir ryžosi ieškoti baltiškosios ir vokiškosios Prūsijos ženklų Kiduliuose.
Naujausias Manto Maziliausko kūrinys – 2024 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos kruizinių laivų terminale įrengta 25 metrų aukščio šviečianti meninė instaliacija „Pirmasis Bakenas. Šviesiam pLaukimui“. D. Pavalkio nuotr.
Penkiolikos metų derlius
Paprūsės dvasia visus penkiolika metų alsavo ir Kudirkos Naumiestyje vykstantis pleneras „Šviesa–Tiesa“, nes būtent ten, kaip sako jo ilgametis dalyvis M. Maziliauskas, „Prūsa susitinka su Lietuva“.
„Paprūsės regionas – paribė su Prūsija ir ten palikta įvairių ženklų. Kai kuriuos jų dalininkai Kudirkos Naumiestyje plenero metu pamatė, pajautė ir perteikė savaip“, – skelbdama parodos atidarymą kalbėjo B. Pauliukienė.
Plenero iniciatorius ir jubiliejinės plenero parodos kuratorius Mindaugas Pauliukas suskaičiuoja, kad per penkiolika metų plenere dalyvavo per 40 menininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Ne visi jie dalyvavo renginyje, tačiau susirikusieji mielai dalinosi įspūdžiais. Stebina plenero ilgaamžiškumas, bet M. Pauliukas sako, kad viskas nuo pat pradžių sukrito kaip mozaika – atsirado meno mokyklos pastatas ir idėja rengti plenerą, buvo bendruomenės palaikymas, per pažintis atsirado ir panorusių dalyvauti.
D. Pavalkio nuotr.
„Jis buvo geros valios sujungtas, nerašėme nei projekto, turėjome tik tiek, kiek menininkui reikia: stogą, kad ant darbų nelytų, kad darbai išdžiūtų ir kad būtų pačiam kur pasislėpti“, – pasakojo visuose pleneruose dalyvavęs M. Maziliauskas ir džiaugėsi, kad jie leido sau elgtis prabangiai – daryti tai, kas atrodė vertinga, nors nelabai kam buvo įdomu.
„Visiems linkėčiau kurioje nors gyvenimo srityje patirti tą kvietimą ir į jį atsiliepti, nes tai yra didelis gyvenimo džiaugsmas“, – kalbėjo jis.
Kiti dalyvavusieji plenere dalijosi įspūdžiais apie įspūdingas maudynes Širvintoje, nepaprastą aurą, verdamą sriubą, bendravimą su vietiniais ir apgailestavo, kad nebeliko senojo meno mokyklos pastato, tačiau reiškė viltį, kad galbūt pleneras nenustos gyvavęs. Parodos atidarymo renginį vainikavo Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblio „Kurtinys“ koncertas. 
D. Pavalkio nuotr.
Tai buvo tik maža dalis potyrių, kuriuos Kidulių dvaro kolektyvas buvo paruošęs besidomintiems Prūsijos ir Paprūsės tema. Šeštadienį dvaro centriniai rūmai ir svirnas vėl knibždėjo lankytojų: vieni gilino žinias kraštotyrininkės Gražinos Žemaitienės paskaitoje ar ryžosi susirungti protmūšyje, kiti skubėjo į Mociškių palivarko kulinarinę edukaciją-degustaciją „Lietuvininkų valgių ypatumai“, o viską vainikavo solistės Dovilės Kazonaitės ir pianistės Mildos Umbrusevičiūtės koncertas.
Keletas Paprūsės metams skirtų renginių šiemet rajone jau įvyko, tačiau jų numatyta ir daugiau ne tik mūsų, bet ir Vilkaviškio, Pagėgių, Jurbarko rajonuose. Gruodžio mėnesį Seime vyks baigiamoji konferencija.
Vidmantas iš Plokščių:
