
Artėjant spektaklio premjerai aktorės atvirai kalba apie laukimą: prarandame galimybę pasimėgauti akimirkomis, kurios daro gyvenimą nuostabų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Jau šį penktadienį (birželio 27 d.), Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje – Kudirkos Naumiestyje – senajame Linų fabrike įvyks premjera – naujai pastatytas spektaklis „Aš buvau namuose ir laukiau, kol lietus ateis“ (aut. Jean‑Luc Lagarce) atvers penkių moterų laukimo dramą ir atvirai prabils apie laukimo poveikį moters psichikos sveikatai.
„Laukimas spektaklyje – tai alegorija į šeimos sistemos traumą, perduodamą iš kartos į kartą ir nulemiančią moterų gyvenimus. Tai didelė sunki našta, kurią perkeliame į rytojų. Kiek drąsos ir sąmoningumo reikia norint peržengti stereotipus, įkvėpti gryno oro ir naštą paversti sparnais“, – naujam gyvenimui Jean‑Luc Lagarce pjesę prikėlusi kraštietė režisierė Lina Inga Stankaitytė.
Spektaklyje vaidina penkios skirtingų kartų aktorės, atskleisdamos, kaip ilgalaikis laukimas ir netekties išgyvenimai gręžiasi į moters psichikos sveikatą. Penkios moterys laukia trūkstamo šeimos nario, brolio, sūnaus, vyro, anūko, mylimojo. Laukimo įtampa prasiveržia – kiekvienai skirtingai, kiekvienai skaudžiai ir savaip.
Laukimas – moterims būdingas jausmas
Aktorės laukimą išgyvenančios ne tik scenoje, bet ir gyvenime, atvirai dalijasi savo patyrimais ir įžvalgomis.
Aktorei Jelenai Kirejevai laukimas persipina su viltimi ir troškimais. „Peržengusi tam tikrą amžiaus ribą, supratau, kad daugelio dalykų gyvenime aš jau niekada nesulauksiu, taigi nustojau laukusi ir pradėjau NElaukti. NElaukti, kad artimi žmonės neišduos. NElaukti, kad mano aktorės karjera bus kupina išskirtinių išsvajotų vaidmenų, NElaukti žiūrovų ovacijų, studentų dėkingumo. Tiesiog gyvenu, repetuoju, vaidinu, dėstau. Esu atvira naujiems patyrimams, pažintims, įspūdžiams, ir, jei jie ateis į mano gyvenimą visai nelauktai, džiaugsiuosi iš visos širdies.
„Laukimas, tai pati bjauriausia būsena, kurioje jau moku nebebūti. Žinau, kad ji niekada neatneša man gero. Laukti – tai pasmerkti mirčiai savo akimirkas, daug akimirkų. Šiurpu, kiek daug žmonės laukia, kada pagaliau galės pradėti gyventi“, – teigia aktorė Skaidra Jančaitė.
„Laukiu, kol baigsiu mokyklą, kad galėčiau ištrūkti į pasaulį. Laukiu, kol pasibaigs darbo diena. Laukiu, kol baigsis ta bjauri valanda pas dantistą. Laukiu sekmadienio ryto, kada galiausiai galėsiu išsimiegoti. Tačiau belaukiant, pamirštu džiaugtis čia ir dabar. Dantistės šypsena, kuri primena, kad viskas bus gerai. Autobusų stotelėje nepastebiu, kaip smagiai žvirbliai šokinėja balose. Praleidžiu pro šalį saulės šviesą, šviečiančią virš galvos, ir visas tas smulkias detales ir kvapus, kylančius iš netoliese esančios kavinės. Laukdama prarandu galimybę tiesiog būti ir pasimėgauti akimirkomis, kurios daro gyvenimą nuostabų“, – apie laukimą kalba aktorė Gabija Siurbytė.
Aktorė Marija Petravičiūtė pasakoja, kad šiandien laukimas jai ne tik būsena, bet gyvenimo dalis. Ji išmoko su laukimu ne kovoti, o jame būti. „Laukimų mano gyvenime buvo įvairių ir, tikiu, dar bus. Laukiau pirmos meilės, pirmųjų savo namų, įdomių vaidmenų, naujų patirčių, poilsio... Laukimas keičiasi kartu su manimi: kartais kelia nerimą, kartais ramina, o kartais tiesiog būna“.
Į spektaklio kūrybą įsitraukusi bendruomenė
Šis spektaklis, tai bendras kūrybinės komandos ir Kudirkos Naumiesčio bendruomenės projektas, kuriame dalyvauja vietos moterys – nuo paauglės iki fabriko siuvėjos, per patyriminius užsiėmimus išjautusios savo patirtis ir paversdamos premjerą bendru gijimu viešoje erdvėje.
Spektaklio metu skambės lietuvių sąmonėje ypatingą vietą užimančios sutartinės – simbolinė jungtis tarp moters vidinio balso ir kolektyvinės atminties. Pasak režisierės, „kai moterys dainuoja sutartinę, skausminga atskirtis, virsta gydančia bendryste. Lietus ne tik ateina – jis plauna atmintyje įstrigusį karą“.
Spektaklio kūrybinius sprendimus pripildys netikėti vaizdai – buvusio Linų fabriko sienas užlies „lietus“ ir patyriminiuose užsiėmimuose dalyvavusių vietos moterų video kadrai.
Kūrybinė komanda
Režisierė – Lina Inga Stankaitytė, aktorė, sisteminės psichoterapijos praktikė ir socialiai angažuotų projektų kūrėja.
Šviesų ir projekcijų autorius – Mindaugas Suchockas
Kompozitorius – Ramūnas Peršonis (Sovijus)
Dailininkė – Indrė Siaurusevičiūtė
Kostiumų dizainerė – Vaida Ribinskaitė
Choreografė – Aistė Kriukelytė
Videomenininkas – Jonas Urvakis
Vaidina: Skaidra Jančaitė, Jelena Kirejeva, Gabija Siurbytė, Marija Petravičiūtė, Guoda Žukauskaitė
Pjesę iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė
Nuotraukos: fotografas Vidas Venslovaitis
Spektaklio premjera vyks
Data: 2025 m. birželio 27 d. (penktadienis) 22:22 val.
Vieta: buvęs linų fabrikas, Kybartų g. 1, Kudirkos Naumiestis (Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2025).
Trukmė: 2 val. 15 min.
Spektaklis nemokamas. Vietų skaičius ribotas. Būtina vietos registracija ticketmarket.lt.

Virginijus iš Kriūkų:





