Praėjusių šeštadienį Mėlynių festivalis, sutraukęs į Lekėčius tūkstančius žmonių, abejingų nepaliko: nuo pat ryto varžėsi gausus sportininkų būrys, Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Lekėčių skyriuje atidaryta kraštietės tapytojos Birutės Jakštienės-Šniaukštienės paroda, aplink šurmuliavo prekybininkai, tautodailininkai, viliojo gausybė įvairių pramogų vaikams, akis paganyti galėjai į senovinius automobilius, veislinius triušius, žirgus, pamatyti, kaip po atviru dangumi kepamas šakotis, paragauti iš mėlynių paruoštų patiekalų, dalyvauti aprangos konkurse. O kur dar svečių sveikinimai lekėtiškiams ir padėkojimai už tokios įspūdingos šventės surengimą ir, aišku, vakaro koncertinė dalis, kurią vainikavo fontanų šou!
Kasmet vidurvasaryje, galima drąsiai sakyti, visa Lietuva susitinka Lekėčiuose, o mėlynė čia tapo ne tik miestelio simboliu, bet ir kultūriniu identitetu: atvykstančius į Lekėčius pasitinka papuošimai su mėlynais akcentais, vis dažniau ir aprangoje dominuoja mėlyna spalva. Kaip taikliai buvo pasakyta festivalyje – tai pati mėlyniausia šventė Lietuvoje.
Daugybė veiklų festivalyje taip pat buvo neatsiejamos nuo mėlynių.
Gražias kulinarines tradicijas puoselėja Lekėčių bendruomenės moterų klubas. Nuo vidurdienio dvi su puse valandos klubo narės Daiva Endziulienė ir Elvyra Macevičienė po atviru dangumi kepė šakotį su mėlynėmis. Kaip pasakojo Daiva, dar valandą užtruko tešlos paruošimas. Šiemet nutarta šakotį parduoti surengtame aukcione. Trijų kilogramų šakotį už 130 eurų įsigijo lekėtiškis Julius, kuris teigė, kad šakočio su mėlynėmis dar nėra valgęs.
Kaip ir kasmet, kulinariniame konkurse šeimininkėms išmonės nepritrūko, jos gamino šaltibarščius su mėlynėmis, mėlynių ir pušų kankorėžių uogienę, kepė duoną, tinginį, bandeles su mėlynėmis.
Konkursas „Aprangos kodas“ kasmet sulaukia nemažai dalyvių: šiemet jame dalyvavo nuo jaunų damų iki senjorių, netgi šeimomis: kas atvažiavo mėlynu autobusiuku, kas tapo mėlynių fėja, plunksnuotąja, rytietiška mėlyne ar net mėlynių uogiene. L. Poškevičiūtės nuotr.
Konkurse „Aprangos kodas – Mėlynių festivalis 2025“ savo išmonę, kurdami rūbus, aksesuarus, demonstravo 11 dalyvių. Nominaciją „Stilistinis subtilumas“ atsiėmusi kasmet konkurse dalyvaujanti tautodailininkė kriūkietė Daiva Jėčienė atskleidė, kad naujo kostiumo idėją pradėjo brandinti nuo praeito Mėlynių festivalio, o siūtis pradėjo iškart po Naujųjų. Beje, savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė, taip pat kasmet nepraleidžianti šio konkurso, pelnė nominaciją „Originaliausias įvaizdis“ ir atviravo – jos siekiamybė, kad ir kiti šventės dalyviai, pasidabinę nors mažiausia mėlynės uoga, ateitų į šitą šventę ir kitąmet.
Išlieka graži tradicija – festivalyje atidaryti vis kito menininko parodą. Šiemet Lekėčių skyriaus mokykloje buvo atidaryta naumiestietės tapytojos B. Jakštienės-Šniaukštienės tapybos darbų paroda „Vasara“.
„Man visą laiką širdyje vasara... Mėgstu tapyti gamtą. Parodoje eksponuojama dalis ankstesnių, dalis naujai nutapytų darbų. Šiuo metu tapau pievą... Pievos šiuo metu labai gražios, daug žydinčių gėlių“, – kalbėjo tapytoja.
Tautodailininkų kiemelyje šiemet savo amatus demonstravo keramikai, tekstilininkės, kalviai, verpėjos ir kiti amatininkai. Kaip pasakojo tautodailininkus iš įvairių regionų sukvietęs muziejininkas Gintas Čekauskas, viena iš įdomesnių kiemelyje vykusių edukacijų – siūlų dažymas augalinės kilmės dažais. 
Mėlynių festivalis sutraukė minias, organizatoriai skaičiuoja, kad Lekėčius šeštadienį aplankė apie septyni tūkstančiai žmonių. A. Balčiuvienės nuotr.
Kaip jau minėta, buvo neįmanoma suskaičiuoti, kokių tik veiklų visą dieną buvo siūloma. Kaip pasakojo vienas iš sportinių rungtynių organizatorių Darius Adomaitis, šiemet sulaukta kaip niekad daug sportininkų: prie teniso stalų stojo šešios komandos, į krepšinio aikštelę išbėgo 16, o tinklinį žaidė 12 komandų. Džiugu matyti ir Lekėčių medžiotojų klubą, kurie vaišino sriuba, šventėje savo amuniciją demonstravo ir mūsų rajono šauliai, pasigrožėti buvo galima senoviniais automobiliais, kaip visuomet, apsuptas smalsuolių buvo ir prof. Algirdas Amšiejus su savo bitelėmis. O ar buvo šventėje kur nusipirkti pačios miško karalienės – mėlynės? Jomis prekiavo vos dvi uogautojos. Kalbinta jurbarkiškė sakė, kad mėlynių šiemet miške nedaug. Lekėtiškė uogautoja Danutė, vos kelis litrus mėlynių prisirinkusi, sako uogų mažai ir dėl pavasarinių šalnų, ir dėl šaltos bei lietingos vasaros. Už litrą uogautojos prašė 8–10 eurų.
Dienai pakrypus vakarop, Šakių krašto ambasadorius G. Čekauskas tradiciškai įneša Lekėčių vėliavą, grafas ir grafienė Mėlynės paskelbia ir festivalio atidarymą, kurį vainikavo vietos kolektyvas – mišrus choras „Liekė“ (vad. Milda Vosylė).
Į sceną užlipęs miestelio šeimininkas Ričardas Krikštolaitis pasidžiaugė, kad festivalio dieną miestelis sužydi ne tik mėlyna spalva, bet ir bendrystės, kūrybos, judesio ir džiaugsmo nuotaikomis.
„Tuomet Lekėčiai tampa, drįstu sakyti, visos Lietuvos traukos centru, – kalbėjo miestelio seniūnas bei dėkojo šventės organizatoriams ir rėmėjams. – Noriu tarti ypatingą padėką Lekėčių gyventojams, darbštiems, tvarkingiems, nuoširdžiai mylintiems savo kraštą. Jūsų rūpestis, meilė Lekėčiams – tai pagrindas, ant kurio statome šios šventės sėkmę.“
Lekėtiškius, festivalio svečius sveikinęs rajono meras Raimondas Januševičius padėką už nuoširdų atsidavimą veislinių triušių auginimui, kuris tapo ir išskirtiniu Lekėčių krašto ženklu, garsinančiu mūsų rajoną Lietuvoje ir už jos ribų, įteikė Edmundui Reimeriui.
Seimo narys Darius Jakavičius pripažino, kad „tai pati gražiausia mėlyna šventė Lietuvoje“.
Netrukus atėjo vakaro septinta valanda ir žmonių pilnutėlis mokyklos stadionas triukšmingomis ovacijomis sutiko ant scenos lipantį Radži, o vėliau ir kitus garsius šalies atlikėjus. Mėlynių festivalį vainikavo grojančių ir šviečiančių fontanų šou.
Festivalio organizatoriai žadėjo, kad Mėlynių festivalio gražiosios tradicijos bus tęsiamos ir kitąmet.
Lolita iš Šakių:
