Liepos 19 d. Zanavykų muziejus pakvietė lankytojus į aukščiausios kategorijos architektūrinės keramikos restauratorės, dailininkės, Vilniaus dailės akademijos alumnės Aelitos Bielinytės personalinę parodą „Dvarų architektūrinė keramika“.
Parodoje eksponuojamos ne tik restauruotų krosnių fotografijos ir piešiniai, bet ir autentiški keramikos dirbiniai – kokliai bei jų analogai, skirti dvarų krosnių sienelėms, židinių ir kitų šildomų paviršių apdailai. Tokios parodos Lietuvoje itin retos, nes architektūrinę keramiką iš muziejų fondų ar privačių kolekcijų pasiskolinti ir eksponuoti sudėtinga, o patys kūriniai – trapūs. Restauracija, pasakojo autorė, yra ilgas ir kruopštus procesas: kartais vienai sudėtingos formos koklio detalei atkurti gali prireikėti metų. A. Bielinytė per daugiau kaip 30 kūrybinio darbo metų prikėlė per 200 istorinių krosnių – daugiausia Vilniaus senamiestyje: Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Valdovų rūmuose, Kultūros ministerijoje, Adomo Mickevičiaus bibliotekoje, ambasadose. Jos darbų pėdsakų esama daugelyje Lietuvos dvarų ir pilių.
Bemaž prieš 15 metų A. Bielinytė darbavosi ir Gelgaudiškio dvare – ten jos rankomis buvo atkurtos dvaro rūmų krosnys, židinys. Daug kas buvo sunaikinta, išgrobstyta, bet šis dvaras Lietuvoje išsiskiria itin ryškiu secesijos stiliumi, išskirtinėmis detalėmis – Meisono manufaktūros, Lenkijos bei Rygos keramikos gaminiais.
Parodoje pristatoma daug unikalių kūrinių – kiekvienas jų pasakoja ne tik apie techniką, bet ir apie epochą, apie dvarų gyvenseną bei kultūrinį sluoksnį. Atidarymo metu autorė nuoširdžiai dalijosi savo kūrybinėmis patirtimis, pasakojo apie restauravimo subtilybes, apie tai, kaip prisilietimas prie unikalių paveldosauginių objektų visada yra ir kelionė į praeitį, o sugrąžinti dvarų autentiką tampa dideliu iššūkiu.
Paroda Zanavykų muziejuje veiks iki rugsėjo 1d. Tai puiki proga pirmą kartą iš arti pamatyti, kokia įspūdinga ir mažai pažinta yra restauratorių virtuvė.
Lolita iš Šakių:
