Šią savaitę jau 23-iąjį kartą Zyplių dvare vyko tautodailininkų pleneras „Zyplių žiogai“, kur 25 kūrėjai tapė, kalviavo, žiedė iš molio, kalė iš akmens, drožė iš medžio, vėrė sodus, kūrė iš tekstilės. O štai vykstantis medžio skulptorių pleneras – kūrybiškas startas Kriūkų miestelio šventei.
Trečiadienį lankantis Zyplių dvare, pasitikusi Šakių kultūros centro Lukšių padalinio vadovė Daiva Bukšnienė palydi pas menininkus, kurių dauguma – Šakių rajono tautodailininkų bendrijos „Dailius“ nariai. D. Bukšnienė paminėjo, kad nors ir nepavyko gauti projektinių lėšų, tačiau pasidžiaugė, kad dalį skyrė dalį lėšų plenerui organizuoti skyrė savivaldybė.
„Norisi, kad šio plenero tradicija nenutrūktų, nes menininkai nori susitikti, jie laukia „Zyplių žiogų“. Pasvarstėm, kad menininkų sukurti darbai turėtų ir praktinę naudą, todėl kalviai kuria meniškus laikiklius laistytuvams miestelio kapinėse, o keramikė – vazas gėlėms dvare pasimerkti“, – pasakojo D. Bukšnienė.
Jau 23-iąjį kartą Zyplių dvare susirinkę menininkai kūrė, bendrauvo, o savo kūrybos vaisius paliks dvaro, miestelio erdvėse. Organizatorių nuotr.
Kalbinta pirmą kartą plenere dalyvaujanti griškabūdietė Birutė Bartkutė kuria papuošalus, kepuraitę iš kukurūzų pluošto.
„Čia labai gera kūrybinė atmosfera. Įdomūs menininkai“, – sako griškabūdietė.
Plenere bene daugiausiai tapytojų. Taip pat griškabūdietė Rima Amonienė prisipažįsta nemėgstanti darbuose realizmo.
„Vis prisimenu savo sūnaus pasakymą, kai tik pradėjau tapyti, kad aklai nekopijuočiau gamtos, o turėčiau savo stilių. Kiti sako, kad šis darbas lyg toks čiurlioniškas... Čiurlionis yra mano favoritas. Norėjau šiame darbe išeiti iš žalios spalvos, nes mano darbuose jos ypač daug. Kaip sakė Čiurlionis, žalia spalva – gyvybės spalva“, – mintimis dalinosi R. Amonienė.
Ne pirmus metus plenere dalyvaujanti druskininkietė Alė Kalėdienė šiemet pasinėrė į abstrakciją.
„Smagu čia sugrįžti, susitikti kūrėjus“, – atskleidžia viešnia.
Marijampolietė keramikė Gabija Gataveckaitė teigia, kad ji šiame plenere subrendo kaip menininkė, susiformavo vertybės.
„Studijavau ir dalyvaudavau čia pleneruose. Mokiausi iš keramikų, skulptorių dirbti, kurti. Čia įgijau neįkainojamos patirties. „Zyplių žioguose“ ir aš užaugau, kaip daugelis kitų tautodailininkų vaikų. Tapome menininkais. Šiame plenere kuriu keramines vazas, kurias būtų galima panaudoti pagal paskirtį“, – pasakojo Gabija.
„Dailiaus“ pirmininką skulptorių Vidą Cikaną sutinkame palinkusį prie akmens, jis sako, kad darbas bus skirtas M. K. Čiurlioniui.
„Viskas dar kūrybiniame procese. Nardo įrankiai po akmenį... Ir kažkas formuojasi, – kalba V. Cikana bei priduria, kad viliasi, jog ir tautodailininkams atsiras patalpos Zyplių dvare. – Mes, tautodailininkai, kūrėjai, norim išlaikyti liaudiško meno propagavimą. Zyplių dvare turėtų nepertraukiamai vykti tokio meno kūrybinis procesas.“
Tuo pat metu plenere Kriūkuose kuria medžio skulptoriai: plokštietis Zigmas Sederevičius, kalvarijietis Antanas Lastauskas, jurbarkietis Juozas Videika, kriūkietis Andrius Bieliukas. Pastarasis drožia šv. Florijoną, skulptūrą dar papuoš kalvio Rigimanto Stanaičio iškalta saulutė. Koplytstulpis bus pastatytas prie Kriūkų ugniagesių komandos pastato. Z. Sederevičiaus rankose kaltas, jis atskleidžia, kad drožia skują, o A. Lastauskas – varnų medį. Miestelio seniūnas Anatolijus Kazlaukas sako, kad mintį surengti medžio drožėjų plenerą jau seniai brandino visa bendruomenė.
„Miestelyje nemažai medžio skulptūrų, yra Vabalų kalnelis, tai šis pleneras tarsi tokia tąsa. Manau, plenere sukurtos skulptūros gražiai įsikomponuos miestelio erdvėse. Šis pleneras – tai graži įžanga į šeštadienį vyksiančią Kriūkų miestelio šventę“, – kalba seniūnas ir priduria, kad „Pirminiuose istoriniuose šaltiniuose atrandama, kad ties Seredžiumi ir Kriūkais koncentravosi valstybės centras iki Kernavės ir Vilniaus, tad jurbarkietis medžio skulptorius drožia karališką krėslą“.
Jis dėkoja vietos ūkininkams ir verslininkams už ąžuolus, prisidėjimą prie jų paruošimo bei atgabenimo iki miestelio centro.
Lolita iš Šakių:
