Savaitgalį Šv. Onos atlaidų maldose buvo prisimenama 230 m. besitęsianti Slavikų parapijos gyvavimo istorija bei dabartinės bažnyčios pastatymo 190 m. jubiliejus. Ta proga surengta istorinių Slavikų bažnyčios fotografijų paroda. Žaliasis slėnis virto jaukia senųjų audinių erdve, šventėje netrūko padėkų naujakuriams bei kraštą puoselėjantiems žmonėms.
Atlaidai prasidėjo Mišiomis Slavikų Šv. Onos bažnyčioje. Mišias aukojęs parapijos klebonas Romas Budrevičius prašė Dievo malonės šeimoms, taikos pasauliui, o jas vainikavo operos solistės, kraštietės Vismantės Vasaitytės-Benkunskienės ir pianistės Nijolės Baranauskaitės-Matukonienės koncertas.
Slavikų seniūnijos bendruomenės centro iniciatyva buvo parengta istorinių Slavikų bažnyčios fotografijų paroda, kuri papuoš Slavikų bažnytėlės sienas.
Slavikų seniūnijos bendruomenės centro pirmininkė Renata Baltrušaitienė už pagalbą įgyvendinant iniciatyvą dėkojo kraštiečiui Albinui Markevičiui ir jo padėjėjui Šarūnui Konkulevičiui, o už bendrystę – parapijos klebonui kun. R. Budrevičiui.
Pirmoji medinė Slavikų bažnyčia buvo pastatyta1754 m., ji buvo Jurbarko parapijos filija. 1795 m. buvo atskirta nuo Jurbarko parapijos ir įkurta Slavikų parapija. Bernardino kunigo Lauryno Tautkevičiaus rūpesčiu 1835 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1840 m. rugsėjį, naująją bažnyčią drauge su didžiuoju altoriumi Šv. Onos titulu konsekravo Seinų vyskupas Paulius Strašinskis. Bažnyčios šventoriuje stovi 1836 m. pastatyta varpinė, kurioje lietuviškos spaudos draudimo metais Slavikų krašto knygnešiai slėpė draudžiamą lietuvišką spaudą. 
D. Sinkevičiūtės nuotr.
2015 m., parapijoje pradėjus kunigauti kun. Donatui Rolskiui, per ketverius metus klebono, parapijiečių ir rėmėjų rūpesčiu atnaujintos bažnyčios sienos ir vidus, pakeistas stogas, neužmirštos ir varpinė bei špitolė. Aplink bažnyčią paklotas naujas takas, sutvarkyti kunigų kapai šventoriuje ir Slavikų kapinėse. Pernai kun. R. Budrevičiaus rūpesčiu bažnyčioje konsekruotas naujas altorius ir sakykla.
Vėliau Oninių šventė tęsėsi Žaliajame slėnyje, kuris virto jaukia senųjų audinių erdve. Pristatydama audinių parodą seniūnijos specialistė Birutė Mačienė pasakojo, kad ekspozicijoje – 95 tekstilės dirbiniai, paskolinti iš 25 skirtingų šeimų. Tai austi, siuvinėti divonai, lovatiesės, audiniai, juostos. Ji dėkojo Slavikų krašto žmonėms ir visiems, kurie dosniai atvėrė savo skrynias ir širdis – pasidalino šeimos relikvijomis, leido joms sužibėti šventėje.
Seniausi audiniai yra apie 100 m., kai kurių istorija virpina širdį. Štai viena iš jų priklauso Jurgitai Bilevičienei, kilusiai iš Slavikų. Rankšluostis jai padovanotas moters, kuri buvo ištremta į Sibirą (Vorkutos kraštą), ir vežėsi jį kaip gimtinės prisiminimą bei atgal į Lietuvą grįžo su juo.
Dalį audinių bus galima apžiūrėti rugpjūčio mėnesį Slavikų bibliotekoje.
D. Sinkevičiūtės nuotr.
B. Mačienė paminėjo ir dar vieną gražų akcentą: su šių metų švente atgimė ir istorinė Slavikų šv. Marijos koplytėlė. 1937 m. koplytėlę pastatė vietinis meistras Jonas Jurgaitis, statybos fundatoriai – Agota ir Vladislovas Palčinskai. Ji pastatyta kaip protestas lenkams, užgrobusiems Vilnių. Koplytėlės restauravimo darbus finansavo Šakių r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.
„Vietiniai žino, o svečiams pasufleruosime, kur ją atnaujintą galima aplankyti: koplytėlė stovi Slavikuose, netoli Šešupės gatvės esančiuose laukuose“, – priminė renginio vedėja bibliotekininkė Ingrida Baršauskienė.
Kad slavikiečius bendrystė sutelkia į gražius, prasmingus renginius pasidžiaugė šventėje dalyvavęs rajono meras Raimondas Januševičius įteikdamas padėkas Slavikų seniūnijos darbuotojams Antanui Baršauskui bei Žydrūnui Gyliui. 
D. Sinkevičiūtės nuotr.
Seniūnas Redas Juškaitis nors ir apgailestavo, kad seniūnijoje gyventojų mažėja (per jo seniūnavimo laikotarpį sumažėjo 50-ia gyventojų), bet pasidžiaugė Slavikų kraštą atradusiais naujakuriais.
„Todėl šiemet norim įteikti nominacijas ne tiems, kurie išvažiuoja iš mūsų krašto, tačiau tiems, kas atvažiuoja, prikelia naujam gyvenimui sodybas, susilaukia palikuonių. Gal šių žmonių pavyzdys paskatins ir kitus jaunus žmones pasirinkti mūsų kraštą...“ – kalbėjo seniūnas ir nominacijas įteikė slavikiečiams Julitai Korenevskytei ir Tomui Jonikaičiui bei šilgaliečiams Ievai ir Valdui Ditkams.
Seniūnas padėkojo ir Laimutei Kurienei, kuri Šilgaliuose neatlygintinai prižiūri gėlynus bei medelius.
Kamilė iš Kriūkų:
