Pakalbinti šiuo metu Margiškių kaime (Sudargo sen.) gyvenantį Joną Bosą paskatino socialiniuose tinkluose jo publikuojamos senosios Šakių miesto nuotraukos.
Su J. Bosu susitikus jo namuose šaltą penktadienio rytmetį ir, mums begurkšnojant arbatą, šis prisipažįsta, kad Margiškių kaime gyvena jau kone keturi dešimtmečiai, šiame krašte ir už kelių kilometrų esančioje jo gimtinėje Pervazninkuose suleistos ir jo protėvių šaknys.
73-ejų metų Jonas atsigręžia į praeitį. Augo šeimoje keturiese, jo tėvelis – mūsų rajono pedagogas, šviesuolis ir visuomenininkas Jonas Bosas, mamytė Sofija, taip pat buvo mokytoja.
„Pirmoje klasėje Vaitiekupių pradžios mokykloje mane mokė mano mama. Vėliau mokiausi Striūpų, Šakių Z. Angariečio mokyklose, nes tėvelis 1958 m. Šakiuose pradėjo statytis namą, buvusioje Tarybų gatvėje, dabar V. Kudirkos. Namą statėsi buvusios pieninės vietoje, kuri per karą, kaip ir daugelis kitų pastatų Šakiuose – „Uolos“ kooperatyvas, Šaulių namai, žydų sinagoga – buvo subombarduoti. Kai atsikėlėm gyventi, miesto gatvės dar buvo bruku grįstos“, – pasakoja J. Bosas.
Jono Boso nuotraukų archyve 15 tūkst. nuotraukų. Jose daug Šakių miesto vaizdų – bažnyčios statyba, skveras, ežeras, įvairios eisenos. Asmeninio archyvo nuotr.
Jis vėliau studijavo radiotechniką, daug metų dirbo radijo inžinieriumi tuometiniame Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo institute.
„Kartu buvo ir fotografija. Tėvelis buvo fotografas, susižavėjo fotografija tarnaudamas armijoje, Minske įsigijo vokiečių gamybos fotoaparatą. Sugrįžęs iš armijos, tęsė fotografavimą, kaime buvo pirmas fotografas. Mane labai domino tėvelio fotoaparatas, matydavau, kaip ryškina nuotraukas. Tai būdamas 11-os į rankas ir pats paėmiau fotoaparatą“, – prisimena pašnekovas.
J. Bosas pasakoja, kad su tėvelio fotoaparatu fotografuodavo iš pradžių artimuosius, šeimos šventes, bendraklasius, Šakius. 1965 m. Gelgaudiškio universalinėje parduotuvėje už 6,5 rublio, nusipirko „Smena“ fotoaparatą, vėliau įsigijo „Zorki“, „Fed“. Pats ryškindavo ir darydavo nuotraukas. 1977m. nusipirko mėgėjišką filmavimo kamerą.
Prieš maždaug 40 metų J. Bosas sugrįžo gyventi į Margiškių kaimą. Šiuo metu yra sukaupęs apie 16 tūkst. nuotraukų ir, kaip pats teigia, „kokie du kilometrai būtų video juostos“. Dalis nuotraukų ir video jau skaitmenizuoti, tam turi įsigijęs specialią įrangą.
„Tėvelio albumuose, kurių yra net dešimt, radau daug senų, istorinių nuotraukų. Tradiciją rinkti, kaupti nuotraukas aš ir pratęsiau. Nes man įdomu ir svarbu mūsų krašto istorija, apie kurią daug sužinojau ir iš savo senelio. Remontuodavau pas žmones namuose ir televizorius, kitą aparatūrą, tai prašydavau parodyti albumus su nuotraukomis, kurias nusiskenuodavau, vėliau grąžindavau žmonėms“, – apie kai kurių nuotraukų atsiradimą jo archyve pasakoja pašnekovas.
D. Pavalkio nuotr.
Atsiradus socialiniams tinklams, jis nuotraukas publikuoja savo „Facebook“ paskyroje.
Pašnekovas pakviečia pasižvalgyti po jo sukauptą nuotraukų archyvą. Nemažai tarpukario miesto turgaus aikštės nuotraukų su greta buvusiais pastatais: senosios bažnyčios, namas, kuriame gyveno V. Kudirka, žydų parduotuvėlės, taip pat nuotraukose žemės ūkio kooperatyvo „Uola“ pastatas, Striūpų tiltas. Jonas pasakoja, kad Kęstučio ir V. Kudirkos gatvių sankryžoje buvo restoranas, sifoninė, o prieš karą – Marijonos Dovydaitytės restoranas. Taip pat daug nuotraukų su Šakių ežeru – vieta, kurioje anksčiau buvusi tik šlapia pieva, Šimelpieve vadinta, o 1958 m. čia buvo iškastas ežeras.
Įdomios tarpukariu darytos nuotraukos su žmonių, organizacijų, tokių kaip Šaulių sąjungos, eisenomis dabartine Kęstučio gatve.
„Jeigu mieste buvo kokia šventė, eitynės, tai eidavo apie miesto skverą. Vienoje tokioje nuotraukoje užfiksuota eisena, kaip išsiaiškinau, Vėlinių proga. Iš senosios bažnytėlės tikintieji eina į kapines. Iš Striūpų mokyklos kiekvieną dieną eidavau pro skverą, mačiau, kaip jis keitėsi“, – pasakoja J. Bosas. 
D. Pavalkio nuotr.
Karas Šakių miesto veide paliko itin dideles žymes: Jonas rodo nuotrauką, kuriose po Šakių subombardavimo 1944 m. miesto centre likusių dar keleri metai ir po karo buvusio pašto ir kitų pastatų griuvėsiai, nuotraukas su Šakių tarpukario statybomis – Šakių ligoninės, bažnyčios, vėliau universalinės parduotuvės.
Ir šiandien J. Bosas, paima į rankas filmavimo kamerą, fotoaparatą ar tiesiog išmanųjį telefoną ir fotografuoja, kaip pats sako, kad ir paukštelį, atskridusį į lesyklėlę, aplink sodybą laukuose, pamiškėje besiganančias stirnas. Ir toliau renka nuotraukas su mūsų krašto praeities vaizdais ir yra įsitikinęs, kad krašto šviesuolių, įvairių švenčių, išnykusių pastatų fotografijos gali daug pasakyti ir yra krašto istorijos liudytojos ateinančioms kartoms.
Artūras iš Šakių:
