Pirmadienį minėsime Valstybės atkūrimo dieną, įvairių renginių netrūks ir Šakiuose, tačiau kai kurių kraštiečių dėmesį patraukė kriūkiečių pasirinkimas minint šią dieną visuomenei pristatyti kontraversiškai vertinamą ir dalies žiūrovų pasipiktinimą sukėlusį, sovietinei propagandai priskiriamą Vytauto Žalakevičiaus filmą „Niekas nenorėjo mirti“.
Beje, prieš keletą metų šis filmas liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną buvo įtrauktas į LRT programą ir sukėlė nemenką žmonių pasipiktinimą. Atsižvelgdama į viešojoje erdvėje kilusį nepasitenkinimą, tuomet sureagavo ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, savo komentare pripažinusi, kad pasirinkimas rodyti filmą „Niekas nenorėjo mirti“ buvo netinkamas.
„Pripažįstame, kad liepos 6-ąją rodyti „Niekas nenorėjo mirti“ buvo netinkamas pasirinkimas. Šis filmas yra vienas iš klasikinių Kino centro restauruotų filmų, tačiau neturėtų būti rodomas Valstybės dieną. TV departamento sprendimas buvo netinkamas, ir dėl jo atsakingi asmenys turės prisiimti atsakomybę. Taip pat peržiūrėsime tinklelių sudarymo procedūras“, – susiklosčiusią situaciją prieš keletą metų komentavo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Kaip žinia, filmas „Niekas nenorėjo mirti“ buvo pastatytas Lietuvos kino studijos 1965m. Tai vienas pirmųjų sovietinių filmų, vaizdavęs sovietinės valdžios kovą su partizaniniu judėjimu. Remiantis sovietmečiu kurto partizaninio judėjimo naratyvu, filme vaizduojamas neigiamas asociacijas formuojantis partizanų įvaizdis, neminimi kai kurie su Sovietų Sąjungos veiksmais Lietuvoje susiję faktai. Šis filmas, beje, yra įtrauktas į UNESCO reikšmingiausių kino kūrinių šimtuką, tačiau dėl jo turinio vertės ir propagandinio pobūdžio Lietuvoje nesutariama.
Apie filmo rodymą Kriūkuose pasklidus informacijai viešojoje erdvėje, redakcija sulaukė poros skambučių su klausimais, ar tai nėra spjūvis ir nepagarba žuvusiems už laisvę.
„Nu, ar jums neatrodo, kad visiška nepagarba ir nesusivokimas ypač, kai tokie dalykai pasauly vyksta“, – teiravosi į redakciją paskambinęs kraštietis.
„Kvietimas į renginį – trispalvis užrašas „Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti“ ant filmo „Niekas nenorėjo mirti“ vizualikos – atrodo net ne komiškai, o tiesiog labai prastai. Juk filmo pagrindinė žinutė aiški – partizaninis karas čia paverčiamas pilietiniu karu, Žalakevičiaus kūrinys tapo stipria vinimi „savi šaudė į savus“ naratyve. Aišku, filmo jokiu būdų nereikia išmesti į šiukšliadėžę, jį galima rodyti, kviesti diskusijai, tačiau tai reikia daryti tinkamai ir laiku – pasirinkimas jį demonstruoti Vasario 16-ąją yra elementariai nepagarbus. Suprantu, jog taip galėjo atsitikti dėl kontekstų ir žinių stygiaus, tačiau kvietimu pasidalino ir savivaldybė, negi niekam ten neužkliuvo?“ – klausimus kėlė su „Draugo“ žurnaliste susisiekusi dar viena šakietė.
Tad teiraujamės Kriūkų kultūrinių renginių organizatorės Ritos Šafranauskienės, kas ir kodėl priėmė sprendimą būtent šią dieną rodyti „Niekas nenorėjo mirti“, ar nebuvo aptartas filmo turinys.
„Žinot, pirmiausiai žiūri, ką gali gauti nemokamai. Būtų labai gera ir smagu organizuoti gerus renginius, jei galėtum rinktis, ką nori, turėtum finansų. Apskritai labai sunku žmones pritraukti į renginius. <...> Sužinojau iš kitų salių, gavau kontaktus, susisiekiau su Lietuvos kino centru, gavau leidimą. <...> Tarėmės, kiti sakė, jog žiūrėjo, patiko. Tai labiau nukėlimas, kaip buvo senais laikais“, – teigė R. Šafranauskienė.
Visgi po pokalbio praėjus keletui minučių, kultūrinių renginių organizatorė perskambino ir patikslino, kad sprendimas rodyti minėtą filmą priimtas per nesusižiūrėjimą ir nuspręsta rodyti kitą – Raimundo Banionio režisuotą filmą „Vaikai iš Amerikos viešbučio“.
Artūras iš Šakių:
