Mikytų bendruomenės šventę puošė jurginų žiedai

Praėjusį penktadienį Mikytų bendruomenė rinkosi į šventę, kurios pagrindinis akcentas – jau antrus metus iš eilės rengiama paskutinių rudens gėlių – jurginų paroda. Jos metu buvo išrinkta gražiausio jurgino veislė ir gausiausios šių gėlių kolekcijos savininkė.

Nuo seno įvairiaspalviai, iki pat šalnų žydintys jurginai puošė beveik kiekvieną lietuvišką darželį. Pasak Mikytų bendruomenės centro pirmininkės Saulinos Kučiauskienės, šiomis gražiomis gėlėmis galėjo pasigirti parodoje dalyvavusios net keleto kaimų moterys. Tai Elytė Valtienė, Kristina Paplauskienė, Vida Bernotavičienė, Daiva Gerulaitienė, Gražina Patašienė ir Romutė Burdulienė. Šiemet parodoje buvo eksponuojami jurginai ir iš Romo Barkausko gėlynų.

Kiekvienas šventės dalyvis galėjo balsuoti tik du kartus - gautas dvi ąžuolo giles padėdamas prie labiausiai patikusios jurginų puokštės. Vienodai balsų surinko ir gražiausiais buvo pripažinti G.Patašienės iš Lekėčių ir D.Gerulaitienės iš Mikytų jurginai. Gausiausios kolekcijos savininke tapo lekėtiškė R.Burdulienė.

Bendruomenės šventė tęsėsi prie garuojančių cepelinų stalo kartu su tą dieną šventėje viešėjusiais Molėtų rajono bendruomenių atstovais. Čia buvo kalbama ne tik apie gėles, bet ir  apie bendruomeniškumą, savanorystę, pastangas suvienyti visus kaimo gyventojus, būti neabejingiems aplinkai, dalintis savo pasiekimais su kitais.

S.Kučiauskienė mano, kad ši jurginų paroda nebus paskutinė, o taps Mikytų bendruomenės centro tradicine švente ir, galbūt, jau ateinančiais metais bus dar didesnė. Moterys, susižavėjusios jurginų įvairove ir veislių gausa, apsilankė Vilniaus universiteto botanikos sode, kur galėjo pasigrožėti čia augančių jurginų kolekcija.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kalba tebėra svarbi mūsų tapatybės dalis?

klausimelis 06 02Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

klausimelis 06 02 2

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.