Jaunieji miško bičiuliai įsijungė į Land Art projektą

land_artAsta GVILDIENĖ

Praėjusį antradienį Lekėčių vidurinėje mokykloje vyko Jaunųjų miško bičiulių būrelių renginys, skirtas Tarptautiniams miško metams paminėti. Į jį buvo pakviestas ir mūsų kraštietis floristas, Land Art idėjos Lietuvoje autorius ir organizatorius Marijus Gvildys.

Nuotr. Po dvi valandas trukusio kūrybinio proceso priešais Lekėčių vidurinę mokyklą išdygo iš gamtinių medžiagų sukurtas „kiaušinis“.

Renginį organizavo ir jame dalyvavo VĮ „Šakių miškų urėdija“ urėdas Sigitas Tamošaitis, jo pavaduotojas ir Jaunųjų miško bičiulių būrelių koordinatorius Romas Kupstaitis, Šilagirio girininkijos girininko pavaduotojas Gintas Juškaitis, Lekėčių vidurinės mokyklos direktorius Linas Adomaitis.

VĮ „Šakių miškų urėdija“ globoja penkis Jaunųjų miško bičiulių būrelius. Į svečius pas Lekėčių vidurinėje mokykloje susibūrusius jaunuosius miško bičiulius, kuriems vadovauja mokytoja Liucija Gediminienė ir globoja Šilagirio girininkijos girininko pavaduotojas G.Juškaitis atvyko Lukšių V.Grybo gimnazijos (vadovė Birutė Miščikienė, globėjas Sutkų girininkijos girininkas A. Ižganaitis), Kriūkų vidurinės mokyklos (vadovė Daiva Jėčienė, globėjas Sutkų girininkijos girininko pavaduotojas R. Valaitis), Šakių „Aukuro“ pagrindinės mokyklos (vadovė Irma Kapilovienė, globėjas Šakių girininkijos girininkas K. Kriaučiūnas) ir Jurbarko vidurinės mokyklos (vadovė O. Martinkevičienė, globėjas Kidulių girininkijos girininkas V. Martinkevičius) jaunųjų miško bičiulių būrelių atstovai.
 
R.Kupstaičio teigimu, šio renginio pagrindinis tikslas ne tik paminėti Tarptautinius miškų metus, bet ir parodyti visiems, ką daugiau galima gauti iš gamtos nei esame įpratę matyti ar pasiimti. Būtent todėl į šį renginį buvo pakviestas Land Art idėjos Lietuvoje autorius ir organizatorius M.Gvildys - vienas iš nedaugelio žmonių, kuriančių meno objektus iš natūralių medžiagų, randamų gamtoje.

Jis papasakojo, kodėl iš gamtos medžiagų kuriami kūriniai vadinami Land Art arba Žemės meno objektais. Žemės menas – nauja meno kryptis, atsiradusi XX a. viduryje. Tai, pasak Land Art organizatoriaus, buvo protestas prieš komercinį meną, poreikis kurti meną  dėl paties meno. Žemės meno pagrindas yra objektas, kuris integruotas į aplinką ir neatskiriamas nuo jos.

„Tai nėra eksponavimas, tai tiesiog konkrečiai vietovei tinkantis kūrinys, kurio negalima perkelti kitur dėl labai paprasto dalyko – jis paprasčiausiai niekur kitur netiks, - dalijosi mintimis M.Gvildys. – Be to, labai įdomu stebėti, kaip kūrinys keičiasi veikiamas laiko ir oro.“

Kad renginio dalyviai labiau įsivaizduotų, kas yra Land Art menas, jiems buvo parodytas filmas apie gegužės mėnesį Nidoje vykusį tarptautinį Žemės meno  plenerą „Eco Land Art 2011“. Čia buvo galima pamatyti, kaip iš paprastų, gamtoje randamų medžiagų galima sukurti ypatingus ir visai netikėtus objektus.
Be to, moksleiviai čia pat, mokyklos kieme, buvo pakviesti patys įsijungti į Land Art kūrybinį procesą. Iš G.Juškaičio paruoštų gamtinių medžiagų buvo nuspręsta prieš mokyklos įėjimą sukurti didelį kiaušinį. Mums šis sprendimas atrodė netikėtas. Galbūt todėl, kad laukėm, jog tai bus koks nors kalėdinis akcentas. Tačiau menininkas nei kiek nesutriko. Jo manymu, mokykla ir kiaušinis labai susiję dalykai. „Tai tarsi naujo gyvenimo simbolis, - kalbėjo M.Gvildys. - Juk iš kiaušinio turi kažkas išsiristi, o iš mokyklos išeina išsimokslinę jauni žmonės: būsimieji menininkai, gydytojai, statybininkai, galbūt net ir prezidentai.“

Floristo teigimu, bendras suaugusiųjų ir vaikų darbas pavyko – priešais mokyklą išdygo beveik žmogaus ūgio kiaušinis, sukurtas tik iš gamtinių medžiagų. Tiesa, M.Gvildys pabrėžė, kad toks objektas pirmą kartą taip greitai buvo įgyvendintas – vos per 2 valandas. „Tikriausiai todėl, kad buvo labai daug kūrybinio proceso dalyvių, - šypsojosi jis. – Kas padėjo pjaustyti medelius, kas karpė ir nešė šakas, o kas tiesiog morališkai palaikė.“

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

35-eri Nepriklausomybės metai: Ar jaučiate pažangą?

klausimelis 03 14Emilijus iš Gelgaudiškio:

Be abejo per 35-erius metus padaryta didelė pažanga daugelyje sričių. Mano vaikystėje nebuvo mobilių telefonų, interneto. Po truputį viskas keitėsi. Teko ragauti ir emigranto duonos Norvegijoje. Pastebėjau, kad šioje šalyje gyvena išsilavinę žmonės, skiriasi nuo mūsų ir žmonių intelektas. Ten tave laiko žmogum, ne taip, kaip kartais mūsų šalyje. Šiuo metu dirbu Lietuvoje. Čia ir šeima. Visgi manau, kad šiandien dar nėra visiškos žodžio laisvės. Žmonės yra suvaržyti ir viešai negali reikšti savo nuomonės. 

klausimelis 03 14 2

Gytis iš Liepalotų:

Gimiau nepriklausomoj Lietuvoj. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvai daug galimybių atsivėrė: keliauti, studijuoti užsienyje. Teko ir man padirbėti Norvegijoje, bet pajutau, kad noriu sugrįžti, nes čia draugai, šeima. Todėl ir norisi būti čia. Esu Tėvynės fanas. Galima perspektyvią ateitį susikurti ir Lietuvoje, o jauni žmonės išvyksta į užsienį, kad užsidirbtų pragyvenimui. Visgi Lietuvoje sunku gauti gerai apmokamą darbą, kad įsigytum būstą, galėtum gyventi atskirai nuo tėvų.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.