Po 100 metų atidengtas Rusijos ambasados atstatytas paminklas nežinomam Rusijos imperatoriškosios armijos kariui lietuviui (1914 m.).

Nuotr. Nežinomam Lietuvos kariui pagarbą atidavė ne tik Lietuvos atstovai, bet ir žinomi Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos pareigūnai.

Visa istorija byloja, kad Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Kudirkos Naumiestis gyveno įprastą gyvenimą. Tik netikėtai atsiradę plakatai skelbė, kad reikia rinkti vyrus į kariuomenę. Tėvai atsisveikino su savo vaikais ir išlydėjo sūnus į karą. Apie 60 000 vyrų iš Lietuvos buvo mobilizuoti į Rusijos imperatoriškąją armiją. Naktį žuvo daug rusų karių, tarp jų buvo ir lietuvių. Visus mirusiuosius laidojo vienoje duobėje. Ypač sunkiai kautynių metu buvo sužeistas vienas lietuvis iš Kauno įgulos. Žinodamas, kad jam gyventi liko tik kelios minutės, vaikinas kalbėjo apie tėvus, prašė pakviesti kunigą, nes norėjo atlikti išpažintį.

„Palaidokite mane katalikų kapinėse, sukalkite mažą kryželį ir parašykite mano vardą, pavardę ir kilimo vietą, kad tėvai galėtų rasti kapą“, – kartu su šiais paskutiniais žodžiais kareivis užmerkė akis. Kario prašymai buvo įgyvendinti ir jis buvo palaidotas prie mūrinės koplytėlės, esančios Kudirkos Naumiesčio kapinėse.

 
Atstatyto paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo daug garbingų svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio: Rusijos Federacijos karo atašė Sergejus Sazonovas, Rusijos Federacijos konsulinio skyriaus vedėjas Aleksandras Maniaelis, Ukrainos Respublikos karo atašė, pirmojo rango kapitonas Dimitrijus Donskojus, Baltarusijos Respublikos karo atašė Lietuvai, Latvijai ir Estijai Sergejus Zezulinas. Dvasininkai – liuteronų evangelikų kunigas Vaidas Klesevičius, Šiaulių stačiatikių apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas Oleg Štelman ir Kudirkos Naumiesčio klebonas Donatas Jasulaitis, kuris pašventino kario paminklą. Taip pat renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Bastys. Susirinkusiesiems meras Juozas Bertašius linkėjo niekada nepamiršti savo istorijos ir savo praeities.