Sandra JUŠKAITĖ

Rugpjūčio 6-8 dienomis vyko šeštoji Aistės Bakaitės organizuojama stovykla „Mokomės bendrauti ir bendradarbiauti “. Šios stovyklos pagrindinis tikslas – skatinti jaunimo užimtumą vasaros metu, rūpintis jų aktyvumu, tarpusavyje kalbėtis apie įvairius jaunimui rūpimus dalykus.

Nuotr. Viena iš stovyklos pramogų – bendro šokio mokymasis.

Stovykla tobulėja

Ši idėja, jog reikia rengti tokias stovyklas gimė prieš šešerius metus, kai Aistė pradėjo pirmininkauti moksleivių taryboje, kurioje visas dėmesys buvo skiriamas vien jauniems žmonėms.

Aistė pasakojo, kad jai nereikia kviestis žmonių, kad kasmet dalyvautų stovykloje. Jaunimas vieni per kitus sužino apie stovyklą ir joje dalyvauja. Norinčiųjų būna tiek daug, kad reikia atsirinkti kuo įvairesnius žmones. Kasmet tarp 30 stovyklaujančiųjų labai mažą dalį sudaro vyriškos lyties atstovai. Šiemet, kaip ir kasmet, stovykloje dominuoja merginos. Šioje stovykloje sulaukta šešių vaikinų ir virš 20 merginų. Dalyvaujančiųjų amžius įvairus – jauniausiajam nariui 14 metų, o vyriausiajai – stovyklos organizatorei ir vadovei Aistei – 22. Ji džiaugėsi, kad kiekvienais metais rengiamoje stovykloje atsiranda naujų žmonių. Stovykla tobulėja kiekvienais metais, nes kartą  padarytos klaidos išmoko daugiau jų nebekartoti. Visa stovyklos aura priklauso nuo pačių dalyvių – kaip jie bus nusiteikę, kaip sutars tarpusavyje ir pan.

 
Aplink dvarą – su pižamomis

„Anksčiau vykusios stovyklos trukdavo dvi dienas, tačiau jų būdavo per mažai, nes vieną dieną visi atvažiuodavo, o rytojaus dieną jau būdavo priversti galvoti apie išvažiavimą, todėl šiais metais stovyklaujame tris dienas, kad praleistume daugiau laiko kartu“, – džiaugėsi Aistė. Mergina pasakojo, kad stovyklautojas nebūtinai turi būti meniškas ar labai kūrybingas žmogus, svarbiausia, kad jis norėtų dalyvauti stovykloje.

Stovyklos vadovė pasakojo, kad čia nereikėtų prisikviesti draugų, nes tuomet visas laikas būtų skiriamas jiems. Geriau būna tada, kai susirenka nepažįstami žmonės ir tik stovykloje susipažįsta. Galbūt todėl ir stovyklos pavadinimas sako, kad reikia mokytis bendrauti. „Stovykloje visi turi susilipdyti ir turi susidaryti viena komanda. Tai turi būti tarsi organizacija, kurioje būtų kolegiški santykiai“, – apie darnią komandą kalbėjo Aistė.

A. Bakaitė pasakojo, kad diena prasideda puodų daužymu ir kvietimu visiems keltis. „Būna ir taip, kad aplink dvarą žmonės dirba, o mes su pižamomis bėgiojame, rytinę mankštą darome“, – šypsodamasi pasakojo Aistė.

Visas tris dienas buvo žaidžiamas žaidimas „Angelas“, kai kiekvienas turėjo saugoti vieną stovyklautoją. Pirmadienį visi piešė bendrą piešinį, mokėsi bendrą šokį, kiekvienas save išreiškė piešdamas ant akmens. Netikėtai atvažiavęs merginų choras „Užuojauta“ iš Armėnijos surengė mažą koncertą. Jų sudėtingai atliekamos dainos maloniai nustebino stovyklautojus.

Kitas dvi dienas vyko orientacinės varžybos po Lukšių miestelį. Tai buvo puiki proga susipažinti su miesteliu. Vėliau stovyklautojai apžiūrėjo visą Zyplių dvaro ansamblį. Prisimindami ankstesnes stovyklas, dalyviai surengė prisiminimų vakarą, kurio metu žiūrėjo fotografijas ir video. Be minėtų pramogų stovyklautojai dar žaidė tinklinį, kūrė eilėraščius.