Sima KAZARIAN

„Vynas yra menas“,- sako Lietuvos vyndarių asociacijos (LVA) prezidentas Raimundas Nagelė. Kokius meno kūrinius šiemet sukūrė Lietuvos vyndariai, buvo galima sužinoti šeštadienį Zyplių dvaro arklidėse vykusioje degustacijoje.

Nuotr. R. Nagelė – vyndarys ir Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas. Jo pagamintas juodųjų serbentų vynas tapo absoliučiai geriausiu šiųmečio vyno rinkimuose.

„Žalias vynas“, taip vadinosi Lietuvos vyndarių asociacijos organizuotas renginys, kuriame buvo renkamas geriausias šių metų vynas.

„Žalias“, „jaunas“ – taip vadinamas nebrandus, šiais metais pagamintas vynas. Geriausias šių metų vynas buvo renkamas trijose kategorijose – sausas, pusiau sausas ir saldus. Iš viso buvo trisdešimt vynų, tad degustuotojų skonio receptoriai neturėjo kada ilsėtis. Ragaujant šį taurųjį gėrimą buvo skaitomos eilės, užkandžiaujama.

 
Geriausią vyną rinko visi renginio dalyviai, o rezervuotis čia reikėjo iš anksto. „Tiesa, rezervacija buvo baigta dar jai neprasidėjus,- apie trečią kartą vykstančio renginio populiarumą pasakojo LVA prezidentas R. Nagelė. – Auditoriją sudarė tiek vyno žinovai, tiek mėgėjai.“

Renginio kaina – 30 litų žmogui. Kadangi vyndariai savo vyną dovanojo, tekainavo dvaro nuoma ir maistas.

Tad kurie vynai nusipelnė geriausiųjų vardo? Galima pastebėti, kad iš visų vaisių ir uogų vynų būtent juodųjų serbentų vynai labiausiai įtiko auditorijai.

Absoliučiai geriausiu vynu pripažintas LVA prezidento R. Nagelės  juodųjų serbentų vynas. Sausųjų vynų kategorijoje pirmąją vietą užėmė Evaldo Petkaus „Bokštai“ (juodųjų serbentų vynas), pusiau sausų vynų kategorijoje – Modesto Čižausko „Sacharos dvelksmas“, o saldžių vynų kategorijoje nugalėjo Gintaro Parodniko juodųjų serbentų vynas.

Degustacijos  dalyvius stebino vynų įvairovė. Jie buvo pagaminti iš visko, kas spėja užaugti per trumpą lietuvišką vasarą: lietuviškų vynuogių veislių, aviečių, visų rūšių serbentų, vynuogių ūglių, pienių, gudobelės žiedų, vyšnių ir kitų vaisių ar uogų.

Apie pomidorų ir panašius vynus Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas atsiliepė skeptiškai: „Kritikos sulaukia kai kurie mūsų vynai. Bulvių, burokėlių, pastarnokų ir kitų aš nelaikau vynais. Tai kažkoks, truputį, pasityčiojimas iš vyno arba iš viso – vyno negerbimas.“

„Galima pastebėti, kad mūsų krašte pamažu ima formuotis vyndarystės tradicijos ir tai džiugina“,- teigė R. Nagelė. Iš tiesų, pateikti vertinimui vynai savo skoniu jau nepriminė stipraus naminio vyno. Vyndariams jau neblogai pavyko pasistūmėti kokybės prasme ir išgauti pakankamai subtilų ir išraiškingą skonį.

Kaip žinoma, lietuviška vasara per trumpa, kad vynuogės, iš kurių tradiciškai gaminamas vynas, spėtų pakankamai subręsti, atskleisti savo skonį.

Lietuvos vyndarių darbo sąlygos gana sudėtingos, nes pas mus nėra stiprių vynų gamybos tradicijų, taigi jie žengia pirmuosius žingsnius, eksperimentuoja su tuo, ką turi klimate, kuriame gyvena.

Apie vieną degustuotą vyną daugelis spėjo, kad jis pagamintas iš braškių. Tačiau kvapas buvo apgaulingas – šis stipraus skonio ir išraiškingo braškių kvapo vynas buvo pagamintas iš lietuviškos vynuogių veislės. Kaip teigė R. Nagelė, vynai žavi tuo, kad sugeba priminti skonius ir kvapus, kurie, atrodytų, turėtų būti jų sudėčiai nebūdingi.

Ar prancūzai nelaiko mūsų iš uogų pagamintų vynų vyno negerbimu? R. Nagelė tame nieko blogo nemato: „Labai gerai, jie dažnai taip ir sako. Jie vadina tokius vynus lietuviškais vaisių ir uogų vynais. Bet turime pavyzdžių, kai jie paragauja ir, to nežinodami, paklausia, iš kokios vynuogių rūšies jis pagamintas, tuo viskas ir pasakyta“,- pasakojo R. Nagelė, labiausiai mėgstantis sausą vyną.

„Ragaujame vyną, mėgaujamės ir džiazuojame. Nes vynas yra menas, o menas – tai aplink“,- teigė Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas.