Liepos 6–14 dienomis vyko palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju minėjimas. Šių –Tikėjimo metų atlaidai „Viešpatie, visa tikiu, ką esi apreiškęs“ prasidėjo Jaunimo dienomis Lūginėje, J. Matulaičio tėviškėje.

 

 

Kiekvienais metais, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje vyksta palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai, minint beatifikacijos (paskelbimo palaimintuoju 1987 m.) metines, į kurias susirenka  piligrimai iš Marijampolės, Šakių, Kaišiadorių, Kauno, Vilniaus ir kitų parapijų. Šiemet piligriminiame žygyje dalyvavo 80 jaunuolių, tarp jų 12 šakiečių. Šlovinimo giesmių skambesyje, su Rožinio malda lūpose, dalyviai žvaliai žingsniavo į Lūginę – pal. J. Matulaičio tėviškę. Pats J.Matulaitis, nors ir būdamas sunkiu ligoniu, šiuo keliu žingsniuodavo net kelis kart per savaitę. Jis save dovanojo Viešpačiui, mokykimės tokio uolumo! Lūginėje jaunimas įsikūrė didelėse kareiviškose palapinėse ir nusiteikė vakaro programai.

Šv. Mišios J. Matulaičio tėviškės koplyčioje vyko labai jaukioje aplinkoje, tikruose Dievo namuose. Šlovintojai, pritariant gitaroms, giedojo giesmes, o dalis liturgijos vyko lotynų kalba, kas jaunimui buvo neįprasta, todėl labai sudomino. Mišias aukojo Skriaudžių parapijos klebonas kun. Arūnas Simonavičius. Po vakarienės jaunimui,  susėdusiam tiesiog ant žolės, prie koplyčios jis vedė katechezę. „Kai mes norime susipažinti – truputį pagražiname istoriją apie save, Dievas taip pat nori atrodyti patraukliai, – pradėjo kalbą kunigas. -  Kai mes norime sportuoti, pradedame nuo mažų svarmenų, jei norime šokti, pradedame nuo lengvų judesių, norėdami mylėti Dievą, taip pat pradėkite nuo mažai ir vis stiprinkite savo tikėjimą. Tikėjimą reikia ugdyti nuo mažens, nes jis daro žmogų lankstesnį.“

Daugybę šilčiausių žodžių mūsų krašto jaunimas norėtų ištarti Vilkaviškio vyskupijos Jaunimo centro direktoriaus pavaduotojui Arūnui Adomynui, . Jis ne tik pats koja kojon žingsniavo su piligrimais, giesme šlovindamas Viešpatį, vadovavo Rožinio maldai, bet ir pasiliko nakvoti Lūginėje, kai kiti suaugę žmonės išsivažinėjo miegoti į namus. A.Adomynas skatino jaunimą ne tik maldai, bet ir linksmybėms, norėdamas įrodyti, kad tikėjimas yra didelis džiaugsmas.

Vakaro maldos žodžiais prasidėjo Švč. Sakramento adoracija. „Aš esu vynmedis, o tu mano šakelė“,  -  tyliais balsais ošė koplyčia. Kiekvienas jaunuolis Viešpačiui pasakė savo intenciją ir visi bendrai meldėsi už ją. Čia jautėsi graži jaunų žmonių bendrystė! Šakiečiams ypač patiko naktį melstis koplyčioje, iki paryčių po žvaigždėtu dangumi bendrauti su draugais, kalbėti Rožinį bendroje piligriminėje eisenoje, džiaugsmingai šlovinti Dievą.

Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje pirmasis atlaidų sekmadienis buvo skirtas jaunimui, buvo meldžiamasi už parapijų jaunimo grupes, chorų narius ir visus jaunus žmones. Šv. Mišias aukojo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC. Bazilikos klebonas Andrius Šidlauskas MIC homilijoje kalbėjo apie draugystės pasirinkimą:  „Su kuo kartu aš eičiau gyvenimo keliu, kas su manimi eitų? Pasirinkime pirmas dalykas yra pasitikėjimas, kad neišduos, nepaves, žinodami vienas kito silpnybes ir privalumus, draugai tas savybes priima su meile ir tai stiprina mus. Kai pamatai draugo silpnybę, turi neišsigąsti, o stiprinti jį, tam, kad jis stiprintų tave. Jėzus savo mokinius siuntė po du, nes dviese jau gali liudyti.“

„Dauguma iš mūsų šios piligriminės kelionės metu sutikome Jėzų ir tikimės, jog Jis lydės mus tolimesnėje gyvenimo kelionėje“, - atviravo šakiečiai.

„Draugo“ inf.