Šiandien (trečiadienį) Zyplių dvare vyksta tarptautinio tautodailininkų plenero „Zyplių žiogai“ uždarymas. Šį sykį „Zyplių žioguose“ buvo ir ypatingų nuotykių.

 

 

Šiųmečio plenero „Zyplių žiogai“ vinimi tapo performansas, meninė instaliacija, prasidėjusi 19:29 ir turėjusi trukti aštuonias minutes, ji baigėsi seniūno V. Cikanos gelbėjimu iš kūdros.

Instaliacijos sumanytojas Deividas Sinkevičius nusprendė, kad žuvys ir paukščiai turi bendrumų – abeji išsirita iš kiaušinių. Instaliacija ir buvo siekiama atvaizduoti šį ryšį: kalvių Juozo Kavaliausko ir Edvardo Mačaičio iškaltos žuvys atsidūrė medžiuose, o vandenyje buvo lizdas su kiaušinėliais ir inkiliukai (kiaušinius padėjo Eirimas Martūnas). „Tai tradicinių amatų netradicinis pristatymas“,- apibūdino J. Kavaliauskas.

Instaliacija baigėsi V. Cikanos improvizacija: seniūnas pradėjo bristi į tvenkinį, kol galiausiai paniro iki pusės. Panorėjęs grįžti – jau nebegalėjo: dumblas (meniškai kalbant - vandens pabaisa Dumblinis) taip įklampino, kad nėjo pajudėti iš vietos. Vandeniui kylant seniūno kūnu aukštyn, performanso stebėtojai ne juokais sunerimo. Išsigelbėti padėjo tik stora plenero dalyvių nutiesta šaka, anksčiau tarnavusi kaip suoliukas.

Laimė, kad viskas baigėsi gerai, nes į Zyplius susirinkę tautodailininkai nepertraukiamai šlovina plenero organizatorių, dvaro gaivintoją, Lukšių seniūną Vidą Cikaną, juk be jo nebūtų nieko. „Zypliuose mus pasitinka žodžiais neapsakoma aura“,- teigia tautodailininkai. Per ilgus metus jau tapę bičiuliais plenero dalyviai susirenka čia tarsi į antruosius namus.

Su visa savo manta čia atvyksta ir įsikuria skulptorius, Alytaus dailiųjų amatų mokyklos dėstytojas Saulius Lampickas: „Esu kaimo vaikas, todėl man reikia paprastų patogumų. Man turi būti mano gera, šveicariška kava. Savo puodelį, savo šaukštelį vežuosi. Esu kaimo vaikas, varge užaugęs, todėl kai gavau pinigų, nusipirkau aparatūrą“. Tai kokią muziką klausot? „O kokios reikia?“

Keramikai Eglė Kurcikevičienė su Sauliu Bobinu šiemet nusprendė priminti teigiamų emocijų svarbą ruošiant maistą ir sukūrė skulptūrą „Šviesa iš indų“. „Ką mes valgome, ką dedamės į lėkštę, viskas turi būti su gera aura, su šviesa, nes tada visai kitaip virškina. Su pykčiu gi negalima gaminti“,- mokė E. Kurcikevičienė. Keramikė Gabija Gataveckaitė iš 300 nedidelių molinių kubelių siekė sudėlioti senojo ąžuolo kontūrus: „Ši daugybė kubelių simbolizuos ąžuolo amžių. Prie šio ąžuolo daug kas žaidė, džiaugėsi, ir tą džiaugsmą noriu perteikti kaladėlėmis, parodyti, kad visiems tiesiog buvo smagu“.

Tekstilininkė Laima Kantakevičienė šiemet dažė audinius (vilną, šilką, medvilnę) augaliniais dažais: kėniais, svogūnų lukštais, kinrožės žiedais ir kt. Autorė noriai dalijosi visomis savo amato paslaptimis. Pasak L. Kantakevičienės, jai pačiai dažnai būna įdomu pamatyti rezultatą, jokių tikslių proporcijų ji nesilaiko, nes siekia eksperimentuoti.

Visi, kurie iki šiol nespėjo apsilankyti „Zyplių žioguose“, dar gali tai padaryti. Pleneras, kaip visada, atviras visuomenei. Lankytojas gali būti ir stebėtojas, ir dalyvis, turintis galimybę pats pabandyti tautodailininko amato. Plenero metu sukurti darbai, kaip visada, ras prieglobstį Lukšių seniūnijos viešosiose erdvėse arba kaupiamajame Zyplių dvaro galerijos fonde.

Plenere dalyvauja 40 menininkų: du kalviai iš Latvijos, dalyvis iš Lenkijos, menininkai atvykę iš Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus, Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Vilkaviškio bei Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“. Pagrindinis pagal VVG parengto projekto tikslas – skatinti tradicinių amatų atgaivinimą, kūrimą bei puoselėjimą.