Liepos 21 dieną Liepalotai šventė dvigubą šventę – naujų bendruomenės namų įkurtuves ir pirmąjį veiklos dešimtmetį. Rodos dar visai neseniai, 2003 metų gegužės 31 dieną, susirinko žmonės Adomiškių kultūros namuose iš visos buvusio „Tėvynės” kolūkio teritorijos. Ilgai nesvarstę, gerbiamam medicinos mokslų daktarui Viktorui Jeronimui Pavalkiui sutikus tapti bendruomenės vadu, 44 žmonių komanda nusprendė įsteigti Liepalotų bendruomenės centrą „Tėviškė“.

 

 

Kaip tarė, taip ir padarė. Beveik po mėnesio trys iniciatoriai - liepalotiškiai Regina Virginija Bartkuvienė, Viktoras Jeronimas Pavalkis ir Rima Laukaitienė įregistravo savo bendruomenės centrą. Dėl pavadinimo galvos ilgai nesuko.  Kadangi miestelyje veikė svetainė „Tėviškė“, kurioje žmonės susirinkdavo smagiai praleisti laiką ir pabendrauti, tad ir bendruomenės centrą pavadino „Tėviškės“ vardu. Jaukus svetainės židinys sušildė ir suvienijo Liepalotų gyventojus, dar neturinčius savo stogo. Šiandien jie džiaugiasi naujais jaukiais namais, į kuriuos net kunigą ne sarmata pasikviesti. Mat bendruomenės centro valdybos pastangomis buvo gautos ES lėšos buvusios Liepalotų mokyklos patalpų remontui ir liepalotiškiai šventė ne vieną, o dvi progas – ir įkurtuves, ir pirmąjį savo veiklos dešimtmetį.

Šventę pradėjo bendruomenės centro įkūrimo iniciatorė R.V. Bartkuvienė. Skambant Liepalotų folklorinio moterų ansamblio ir visų susirinkusiųjų dainuojamai Mairionio „Lietuva brangi”, pirmasis bendruomenės centro „Tėviškė“ pirmininkas Viktoras Jeronimas Pavalkis įžiebė simbolinį bendruomenės namų židinį. Gražiai išpuoštą pastatą pašventino Lukšių Šv.Juozapo parapijos klebonas Vytautas Insoda. Prieš uždegant židinį, buvo prisiminti ir tylos minute pagerbti tie bendruomeniečiai, kurie tikrai šiandien būtų buvę kartu.  

Šventę vedusi Stasė Kepalavičienė supažindino susirinkusiuosius su Liepalotų bendruomenės 10 metų istorija. Per visus savo gyvavimo metus bendruomenė nuoširdžiai stengėsi burti savo narius bendrai veiklai. Kartu šventė Adventą, Užgavėnes, Sekmines ir Šv.Kalėdas. Kiekvienais metais organizavo užsiėmimus ir patiems mažiausiems, kvietė lektorius ir įvairius meno kolektyvus. Liepalotiškiai kasmet dalyvauja Derliaus šventėje, bendruomenių sąskrydžiuose, organizuoja talkas, kompiuterinio raštingumo kursus, vyksta į susitikimus su kitomis bendruomenėmis. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį jie kartu su Kriūkų bendruomenės centru viešėjo Slovėnijoje.

Tai toks trumpas bendruomenės centro istorijos konspektas, iliustruotas daugybe nuotraukų,  sugulė į Teresės Ulinskienės ir Giedrės Ižganaitienės kruopščiai paruoštą ir nuolat papildomą metraštį. Tačiau kiekvieno liepalotiškio, mylinčio savo kraštą ir dirbančio jo klestėjimo vardan, istorija atvertų dar daugiau dvasinių šio krašto turtų. Kiek yra  iškilių žmonių, pripažintų čia ar savo darbais garsių visoj Lietuvoj! Iš tokių bene pirmiausiai reikėtų paminėti kalvį Regimantą Stanaitį, rodos, ne kalantį, o glostantį kietą geležį, kol ši šypsodamasi atveria savo grožį, virsdama puikiais kūriniais.

O kokios darbščios ir kūrybingos moterų rankos? Visiems gerai žinomi Aldonos Stanaitienės mezginiai ir Zitos Dailidytės rankdarbiai. Vietiniai dar puikiai prisimena jau Anapilin išėjusio Prano Mačiukevičiaus pintus krepšius. Kiekvienas palieka savo atminties brydę – liudininkę, kad mūsų gyvenimas gali būti daug ilgesnis už  žemėje nugyventus metus. Kaip nepaminėti medžio drožėjo Romo Skaisgirio, bibliotekininkės Teresės Ulinskienės ir kitų darbščių duonos kepėjų, sūrių spaudėjų, puikiai sutvarkytų ir išpuoselėtų sodybų šeimininkių ir šeimininkų, kuriais didžiuojasi visi Liepalotų gyventojai.

Kaip žiedlapių lietus pasipylė svečių sveikinimai, linkėjimai ir dovanos. Gausiai susirinkusius šventės dalyvius sveikino rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius, Lukšių seniūnijos seniūnas Vidas Cikana, Šakių rajono bendruomenių asociacijos pirmininkė Grinutė Šnirpūnienė, Šakių vietos veiklos grupės merginos, Junkilų kaimo bendruomenė „Krutelis“, Kriūkų, Lukšių, Gerdžiūnų bendruomenių centrų atstovai. Bendruomenės centro valdyba negailėjo jubiliejinių medalių, suvenyrų ir Padėkos raštų, kuriuos teikė bendruomenės nariams už aktyvumą, už pagalbą, už nudirbtus ir dirbamus darbus.

Kokia gi šventė be vaišių. Čia pat spirgėjo ant laužo kepama kiaušinienė, kunkuliavo gardi sriuba. Kaip tame posakyje „visiems per barzdą varvėjo...“ Vakarėjant šventės dalyviai buvo nustebinti bene dešimt kilogramų sveriančiu, fejerverkais ir bendruomenės centro simbolika puoštu Gimtadienio tortu. Ilgų veiklos ir stiprybės metų liepalotiškiams!

„Draugo“ inf.