Rugpjūčio 1 dieną mūsų rajone lankėsi Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje patarėjas -  pasiuntinys Dmitry Masiuk, Karo, karinių oro ir jūrų pajėgų atašė pulkininkas Sergej Sazonov, Vilniaus Šv. Dvasios cerkvės stačiatikių vienuolyno kunigas vienuolis Nikita, VšĮ „Karo paveldo instituto“ vadovas Jurijus Trakšelis ir ekspertas Vladilen Mordvinov. Jų tikslas - pagerbti karius, žuvusius Pirmajame pasauliniame kare Kudirkos Naumiestyje.

 

 

Pasak J.Trakšelio, rugpjūčio 1 dieną Rusijos Federacija kasmet pagerbia karių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare, atminimą. Šio karo pavadinimas istoriografijoje įsitvirtino tik prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 metais. Tarpukaryje jis buvo vadinamas Didžiuoju karu, nusinešusiu daugiau nei 12 mln. žmonių gyvybių. Kitąmet vyks 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios paminėjimas.

„Kiek žinome iš istorijos, pirmieji mūšiai Rytiniame fronte prasidėjo Lietuvos žemėse, Kudirkos Naumiestyje (anksčiau Vladislavov), - kalbėjo J.Trakšelis. – Kadangi tai pasienio miestelis, todėl jo gyventojai pirmieji pajuto visus karų baisumus. Šiandien Kudirkos Naumiestyje stovi net šeši paminklai. Trys yra skirti Pirmojo pasaulinio karo ir trys - Antrojo pasaulinio karo žuvusiųjų atminimui.“ Pasak jo, jau tapo tradicija, kiekvienais metais čia pagerbti tiek rusų, tiek lietuvių, tiek kitų tautybių karių atminimą.

Svečiai kartu su rajono savivaldybės meru Juozu Bertašiumi aplankė ir gėles padėjo prie praėjusiais metais Rusijos Federacijos ambasados pastangomis pastatyto paminklo nežinomam Rusijos imperatoriškosios armijos kariui lietuviui, mirusiam dėl didelių sužeidimų 1914 metų rugpjūčio pabaigoje ir išreiškusiam paskutinį norą – būti palaidotam katalikiškose kapinėse, kad tėvai galėtų rasti jo kapą. Šis kario noras buvo išpildytas, todėl nors jo vardas nežinomas, tačiau žinoma palaidojimo vieta.

Diplomatų kortežas prasuko ir pro Pirmajame pasauliniame kare žuvusių karių kapinaites, kuriose perlaidota apie  500 skirtingų šalių, tautybių ir religijų karių. J.Trakšelio teigimu, kas trečias lietuvis arba latvis, tačiau daugiausiai čia Amžinojo poilsio atgulė rusų stačiatikių karių. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje į Rusijos armiją buvo mobilizuota apie 60 tūkst. lietuvių. Anksčiau apleistos ir alyvomis apaugusios kapinės, šiandien sutvarkytos Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Vladimir Chkhikvadze prašymu. Rugsėjo 6 dieną žuvusiųjų karių atminimui čia ruošiamasi atidengti dar vieną paminklinį akmenį su stačiatikių kryžiumi.

Trečioji vieta, kurią savo apsilankymu pagerbė Rusijos Federacijos ambasados diplomatai – stačiatikių kapinaitės, kuriose praėjusiais metais buvo atidengtas paminklas Rusijos imperatoriškosios armijos karių atminimui. VšĮ „Karo paveldo instituto“ vadovo teigimu, netoliese buvo rastos ir vokiečių armijos karių kapavietės su žemėmis užverstais šešiais kryžiais. Jie buvo sutvarkyti ir pastatyti šalia. Manoma, kad tiek rusai, tiek vokiečiai žuvusiuosius laidojo vienoje vietoje ir neniokojo vieni kitų kapaviečių.

Stačiatikių kapinaičių teritorijoje stovi bebaigianti sugriūti koplytėlė. Ji čia buvo pastatyta po to, kai 1930 metais buvo nugriauta mūrinė Šv. Aleksejaus cerkvė, kurios vietoje  iškilo mokykla.

Metropolitas Eleuterijus prašė Švietimo ministeriją altoriaus vietoje pastatyti koplytėlę 30 - 40 žmonių. Nedidelė mūrinė koplytėlė buvo pastatyta kapinėse tikriausiai pačių stačiatikių lėšomis, nes skirti tam biudžeto lėšų nebuvo tikslinga dėl mažo stačiatikių gyventojų miestelyje skaičiaus. Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje diplomatų teigimu,  ją tikimasi atstatyti iki ateinančių metų balandžio mėnesio.

Pasak J.Trakšelio, rugsėjo 6 dieną planuojama dar viena viešnagė į Kudirkos Naumiestį. Čia bus atidengtas dar vienas paminklas Pirmojo pasaulinio karo žuvusiųjų atminimui. Ateityje tikimasi surengti ne tik konferenciją iš ciklo „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis“, bet ir inscenizuoti istorinius įvykius, tai turėtų tapti kasmetiniais tradiciniais renginiais. Karo mūšius, pasak V.Mordvinov, sutiko vaidinti Pirmojo pasaulinio karo istorijos klubo nariai iš Kaliningrado srities.

Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje diplomatai dėkojo už mūsų krašto vadovų ir žmonių supratingumą ir teikiamą pagalbą tvarkant karių, žuvusių karo metais kapavietes. Tikimasi ir ateityje bendradarbiauti, tęsiant šį atmintinų vietų išsaugojimą. „Šiandien keičiasi Rusijos požiūris į to meto epochą ir istorinius įvykius, - teigė D.Masiuk. – Stengiamasi į viską pažvelgti iš žmogiškosios pusės, įvertinti paprastiems civiliams gyventojams karo padarytas pasekmes, sudaužytus skirtingų tautybių žmonių likimus.“