Batiškių kapinės mena nekaltų žmonių aimanas, dejones, jų patirtą smurtą. Anot Danutės Liudžiuvienės, prieš 72-ejus metus patirti išgyvenimai sukelia daug skaudžių prisiminimų. Dažnai prieš akis iškyla vaizdai iš gyvenimo koncentracijos stovykloje, išvarytų žmonių alinantis darbas Vokietijoje, šaudymai, deginimai, naikinimai. Praėjusią savaitę Batiškių kapinėse vykusio paminėjimo metu kalbėjęs Šakių rajono pagyvenusių žmonių ir II-ojo pasaulinio karo veteranų sąjungos vadovas Jonas Bosas dar kartą pabrėžė, jog apie šią istorijos atkarpą per mažai kalbama. Pasak jo, ypač jaunimas nedaug žino apie fašistų padarytą skriaudą. „Vyresnioji karta patyrė daug smurto, nepriteklių, pavojų, buvo pykčio ir neapykantos“, - kalbėjo J. Bosas. Prisiminus 1944 metais priverstiniams darbams į Vokietiją vykdytus trėmimus, šiandien galima tik pasvarstyti, kokia būtų tapusi vokiečių okupuota Lietuva. Jau karo metais iš Trečiojo Reicho į Lietuvą plūdo vokiečių kolonistai. Laimei, šis XX-ojo amžiaus blogis buvo nugalėtas.
Susirinkusieji tylos minute pagerbė sušaudytas fašizmo aukas, ant jų kapų padėjo gėlės, uždegė žvakeles. Poetė Danutė Bastienė jausmingai padeklamavo savo kūrybos eilėraštį. Paminėjime buvo padėkota Šakių seniūnui Alfonsui Jakui už rūpestingai prižiūrimas kapines.
„Draugo“ inf.