Praėjusį penktadienį kaimo turizmo sodyboje „Bičnamis“ vyko 14 - asis, jau  tradicija tapęs, respublikinis gitarinės muzikos vakaras. Pasak renginio vedėjos Violetos Simanavičienės, šis vakaras kasmet pritraukia nemažą būrį lyriškų vyrų, atliekančių romantiškas dainas.

 

 

Tradiciškai gitaristų festivalį pradėjęs jo sumanytojas ir organizatorius, Šakių gitaristų klubo pirmininkas Arūnas Danielius mikrofoną perdavė niekada žodžio kišenėje neieškančiai renginio vedėjai. Ji, kaip ir kasmet, klausytojams pristatė ne tik gitarinės muzikos vakaro dalyvius, bet ir kvietė į sceną visus svečius, norinčius tarti žodį.

Ir šiemet po atviru dangumi, senų medžių paunksmėje jaukiai įsikūrę gitarų skambesio mėgėjai galėjo pasiklausyti ne tik bardų, dainuojančių gerai žinomas dainas, bet ir tikrų gitaros virtuozų, dovanojančių klausytojams savo kūrinius. Pirmoji šįsyk pasirodė pati jauniausia Gitaristų klubo narė, A. Danieliaus mokinė -  Rūta Grinevičiūtė, atlikusi savo kūrybos dainą. Pasak V.Simanavičienės, nors jauniausia pagal įstojimo į klubą laiką, tačiau jau labai seniai muzikuojanti ir kurianti.

Bene kokį penktą ar šeštą kartą į gitaristų festivalį „Bičnamyje“ atvyko Vaidas Mineikis, kurį renginio vedėja atsimena dar iš mokyklos laikų. Paklaustas, ką jis nuveikė baigęs vidurinę mokyklą, Vaidas atsakė: „Pasodinau medį, užauginau sūnų, o dabar statau namą... O žmogus, statantis namą, tas pat, kaip žmogus likęs fotografijoje. Laiko muzikai ir kūrybai beveik nelieka.“ Tad galbūt todėl dovanojęs vakaro klausytojams keletą savo kūrybos dainų, jis šešiom stygom galėjo pasakyti tiek daug ir taip gražiai, jog pradedi suprasti - kai kalba muzika, žodžiai būna nereikalingi.

„Bardai turi privilegiją atlikti dainas taip, kaip jie nori, kaip jiems tą akimirką atrodo, todėl viena ir ta pati daina gali skambėti vis kitais tonais, akordais ir nuotaikomis. Tačiau šalia jų gyvena ir paprasti žmonės, - teigė V.Simanavičienė. – Jie nemoka kurti, bet labai nori dainuoti.“ Ji pristatė būtent tokį moterų ir merginų kvartetą, kurios dainuoja, bet pačios nekuria. Taigi, gitarinės muzikos vakare skambėjo Skirmantės ir jos dukros Aušrinės bei renginio vedėjos ir jos dukros Kotrynos dainos.

Pirmą kartą „Bičnamyje“ pasirodė ir Bagotosios pagrindinės mokyklos muzikos mokytojas  Donatas Šlivinskas, kuris pavydėjo Šakiams, turintiems savo Gitaristų klubą. Vilkaviškietis, organizuojantis įvairius renginius ir kuriantis muziką, prasitarė, kad su tekstais būna ganėtinai liūdna, jų tenka ieškoti ir žinomų poetų rinktinėse, ir tyliai eiliuojančių žmonių užrašinėse.

Daug gerų emocijų suteikė ir visus pralinksmino Šakių gitaristų klubo Garbės nario Sauliaus Lapėno muzikavimas ir savamokslės Austėjos Marijos Kimbartaitės iš Kretkampio debiutas. Mergina prisipažino, kad labai nori įstoti į Gitaristų klubą. Po keleto jos atliktų dainų, A.Danieliaus teigimu, prašymo pateikti nereikės. Savo pasirodymu ji įrodė, kad gali groti, todėl galima sakyti, tą patį vakarą ir buvo įrašyta į Gitaristų klubo narių sąrašą.

Jau tradicija tapo, kad kiekviename „Bičnamio“ festivalyje pasirodo gitaristai iš Kriūkų. Šį kartą publiką linksmino Vidučiu prisistatęs muzikantas, kuriam gitara pritarė Gintaras Rudzevičius,  bei visiems gerai žinomas Juozas Bacevičius – Zuzė, be kurio niekas jau ir neįsivaizduoja gitarinės muzikos vakarų. „Jei Zuzė nepadainuos, kitąmet festivalio nebus“, - drąsiai konstatavo V.Simanavičienė, pasidžiaugusi, kad šiemet Kriūkų krašto muzikantai į šventę atvyko „aukščiausiu lygiu“. Juos atlydėjo Kriūkų seniūnė Onutė Rakauskienė.

Daug aplodismentų sulaukė bardų bardas Kastytis Petryla iš Raseinių. Jis ne tik populiariausių dainų atlikėjas, projekto „Bardų žygis per Lietuvą” autorius ir  vadovas, bet ir akustinių gitarų meistras. Šiemet V.Simanavičienė drąsiai pristatė Kastytį kaip vienos iš gitarų gamyklų Ukrainoje konsultantą. Džiugu, kad jo hobis šiandien virto darbu.

Koncertą užbaigė kaunietis Eimantas Švelnys ir bene įspūdingiausiais pasirodymais garsėjantis Algirdas Svidinskas bei jo muzikinių projektų grupė „Vitražai“ iš Raudondvario. Tai jau visoje Lietuvoje išgarsėję dainuojamosios poezijos atlikėjai, grojantys ir dainuojantys tik savo kūrybos dainas. Šiame, jau tradiciniu tapusiame festivalyje, į sceną atviras kelias kiekvienam, norinčiam publikai parodyti save ir savo muzikinius sugebėjimus, kai galima improvizuoti, kai atlikėjui suteikiama visiška laisvė, kai muzika – vienas  malonumas. Tačiau tuo vakaras nesibaigė dainos, šokiai, estrada tęsėsi iki pusiaunakčio.