Dainuojantis liftininkas
Įkūrė grupę „Tai–mes“, kurioje atlikdavo savo kūrybos dainas ir grojo mušamaisiais. Vėliau kartu su būsimu Seimo nariu Mindaugu Basčiu grojo grupėje „JAM“. Vėliau patraukė pankrokas ir atsirado grupė „Moliūgai“.
Baigęs Kriūkų vidurinę mokyklą Zuzė lankė liftininkų kursus Kaune. Dirbo kavinėje „Banga“, paskui Kriūkų baldų fabriko katilinėje, Nemuno kooperatyvo parduotuvėje darbininku. „Tokiuose darbuose turėdavau daug laisvo laiko, o jo man reikėjo, kad galėčiau groti su „Impulsu“, – sako Zuzė grojęs šioje grupėje šešerius metus.
„Impulsas“ iširo nes atėjo į madą popsas, o mes grojome roką. Bet dabar visi turi savo gyvenimus“, – sako Zuzė.
Tolimesnė darbinė karjera – 13 metų Šakių ligoninės liftininkas, paskutinius 11 metų dirba Gerdžiūnų laisvalaikio salėje renginių organizatoriumi.
„Buvau juokingas, bet nepiktybiškas“
Zuzė patobulino Kriūkų miestelio himną, yra kelių Džordanos Butkutės dainų bendraautorius. „Prisimenu juokingą nutikimą: sukūrėme Džordanai dainą. Cenzūra mano muziką patvirtino, o Janinos Martišienės teksto ne, nors ji buvo partinė, o aš ne. Visada buvau prieš tarybų valdžią, koncertuodavau su kryželiu ant kaklo“, – pasakoja Zuzė.
„Esu tikras lietuvys. Tarybiniais laikais mokykloje būdavau su džinsais, tamsiais akiniais. Klausia mokytoja, kodėl aš be kostiumo. Sakau – valykloje jis. Po savaitės vėl tas pats klausimas. Tada aiškinu, kad nėra pinigų nuvažiuoti iki valyklos. O kodėl ilgi plaukai? Eilė kirpykloje. Klausia, kodėl nelaukiau? Sakau, kad pamokų nepraleisčiau. Ir nebaudė manęs. Aš buvau juokingas, bet nepiktybiškas, nedariau ant juoko, gal todėl sutariau su visais mokytojais“, – mano Zuzė.
Nuotr. Be Zuzės koncertų neapsieina miestelio šventės. „Mėgstu roką, nes jis negraudus, o kai dainuoji – tai net žemė dreba“, – sako Zuzė.
Sukurtų dainų neužrašo
„Nei dainų, nei scenarijų renginiams neužsirašinėju, viską laikau savo galvoje. Suku ratus apie kultūrnamį, parūkau, išgeriu kavos. Manęs klausia, ką veiki? Sakau – dirbu. Po dienos daina sukurta. Paliksiu knygutę ir viskas, labanakt. O galvą vis tiek nešiojuosi“, – sakė Zuzė, iki šiol nesusidraugavęs ne tik su užrašų knygute, bet ir su kompiuteriu.
Zuzė rodo savo nediduką kambarėlį: „Čia turiu kavinuką, šaldytuvą, lovelę. Jei vėlai baigiasi renginys ar užtrunka šokiai, kuriuose prižiūriu tvarką, net nevažiuoju namo, visos sąlygos pernakvoti yra čia.“
Šokiuose susirenka apie 50 įvairaus amžiaus žmonių, kurie visi Zuzę, pasitinkantį juos su gera nuotaika, pažįsta ir mėgsta. Jis visada sutinka pratęsti šokius.
Zuzė geru žodžiu mini Kriūkų seniūnę Oną Rakauskienę, kolegas, džiaugiasi, kad gali apie valandą laiko koncertuoti per Žiobrines. „Gera aparatūra, didelė scena, daug publikos, jaučiu jos palaikymą“, – pasakoja Zuzė, kuris gavęs mikrofoną mėgsta ir pafilosofuoti apie nūdienos realijas.
„Aš toks liūdnas... tik visada šypsausi“
Sename magnetofone sukasi prieš 20 metų išleistos Zuzės kasetės „Gyventi gera“ dainos. Jose daug meilės, aistros moteriai. Ir dabar Zuzė turi sukūręs 14 dainų, kurias ketina ateityje išleisti kompaktiniame diske. Tematika – nedaug pasikeitusi. Nors dainuoja apie moterį, tačiau kalbėti šia tema Zuzė nenori. „Meilė yra meilė, ji reikalinga visiems“, – tiek tepasako, nors dainuoja: „Grožis ir švelnumas... bučinių svaigumas... Tu esi mano širdy žvaigždė šviesi. Visą naktį tamsią ir aš, ir tu degam aistra. Tai – nuostabu.“
„Skubu lėtai. Mano viena kolegė sako man: „Skubu namo.“ O aš sakau jai, kad visai neskubu, nors turiu dvi žmonas, dvi dukras ir du sūnus. Esu išsiskyręs, bet su vaikais sutariu kuo puikiausiai. Mano vaikai labai geri, nors visi apie savo vaikus taip sako... Labai mėgstu leisti laiką su jais“, – sako Zuzė. Kai vaikai mažiukai buvo, jei kuris susirgdavo, kartu su juo guldavosi į ligoninę. Pasakojant apie vaikus Zuzei sudrėksta akys. „Čia žiedadulkės pakliuvo į akis“, – teisinasi.
Dabar dainininkas gyvena su mama, kurią meiliai vadina Marytuku. „Mano Marytukas sykį nusistebėjo, kad aš žiūriu filmą apie Vietnamo karą ir verkiu, nes matau verkiantį vaiką. Klausia, ko žiūri, jei taip baisu? Baisu man, bet įdomu. Esu vienišius, bet visada tarp žmonių. Aš toks liūdnas žmogus, tik visada šypsausi“, – sako Zuzė.
Gyvenimas: „Kai manęs klausia, kaip gyvenu, sakau – vasariškai, o kai ateis ruduo, gyvensiu rudeniškai.“
Taisyklės: „Eidamas pro policiją, klausiu: „Ar ne per greit einu?“ Man policininkai atsako: „Ne ne, Zuze, eik.“
Kalba: „Aš tikras lietuvys, tai tik lietuviškai ir dainuoju.“
Vėliava: „Išsikėliau vėliavą. Kaimynai sako: „Nepatogu klausti, kokia šiandien šventė, Zuze? Kalendorių pervertėm, nerandam, kodėl vėliavą iškėlei?“ O aš ir sakau jiems – išsikėliau, nes gimtadienį švenčiu.“
Pravardė: „Zuze tapau nuo ketvirtos klasės. Taip pradėjo vadinti vaikai, perskaitę istoriją apie medžiotoją Džiuzepę. Iš pradžių ir vadino Džiuzepe, kol nesutrumpėjo iki Zuzės.“
Arūnas Danielius, verslininkas, Šakių gitaristų klubo vadovas:
Zuzė yra ištikimiausias gitaristų klubo narys. Nesavanaudiškas, sąžiningas, turi labai subtilų humoro jausmą, gerą balsą. Man įdomu tai, kad Zuzė labai taisyklingai rašo – nedaro gramatinių, skyrybos klaidų.
Anelė Mockaitienė, Kriūkų sen. sekretorė, Šakių r. žmonių su negalia sąjungos Kriūkų klubo „Paunksmė“ vadovė:
Kai pas mus apsilanko Zuzė, baigiasi visos rimtos šnekos, tačiau dėl to jis yra nepakaltinamas. Ateina, nusilenkia, nusiima savo skrybėlę ir prasideda šposai. Jis visada pagelbės, padės, praskaidrins nuotaiką. Vadovauju Kriūkų neįgaliųjų draugijai „Paunksmė“ ir galiu drąsiai teigti, kad Zuzė yra mūsų talismanas. Žinau, kad jis labai myli savo vaikus ir rūpinasi jais.
Projekto „Esam zanavykai“ rubriką „Kūrėjai“ tema „Besišypsantis vienišius Zuzė – Kriūkų talismanas“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.