Šiais metais pirmojo rajono savivaldybės  Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio darbotvarkėje buvo įrašyti trys pagrindiniai klausimai,- savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės saugos būklės rajone aptarimas, praėjusiais metais komisijos priimtų nutarimų įgyvendinimas ir savivaldybės teritorijoje esančių užtvankų būklė. Kaip sakė už civilinę saugą atsakingas rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas Gintautas Dabrišius, praėjusiais 2014 metais rajone buvo užfiksuoti 45 ekstremalūs įvykiai. Vienas iš jų – praėjusių metų sausio 29 dieną kilęs gaisras Zyplių dvare, kiti įvykiai buvo susiję su pavojingų sprogmenų sunaikinimu rajono teritorijoje. Pasak G. Dabrišiaus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui buvo suteikta informacija apie rajone  dar nuo karo užsilikusius sprogmenis. Naudodamiesi gauta informacija, Lietuvos kariuomenės J. Vitkaus inžinerinio bataliono kariai atliko planinius sprogmenų paieškos ir neutralizavimo darbus Bunikėlių kaime, kurių metu 2275 kv. m plote aptiko ir sunaikino 70  įvairių standartinių sprogmenų.

Praėjusiais metais Ekstremalių situacijų komisija  surengė keturis posėdžius, apsvarstė septynis klausimus, priėmė 18 nutarimų, iš kurių 14 buvo įgyvendinta, kiti turės būti įvykdyti šiais metais. Taip pat buvo suplanuotos 27 prevencinių situacijų priemonės, iš jų  26 – įvykdytos. Šiais metais visi rajono ekstremalių situacijų komisijos nariai privalės išklausyti specialius trijų dienų mokymus. Taip pat rajone numatyta organizuoti civilinės saugos pratybas, mokymus rajono  įstaigose. Pagal pateiktas rekomendacijas turės būti paruošti pavojaus pranešimai ir patalpinti specialiame Ekstremalių situacijų valdymo plane.

 

Kaip pastebėjo vyriausiasis specialistas G. Dabrišius,  praėjusiais metais buvo įvertintas  hidrotechnikos statinių ir rajono specialiųjų tarnybų pasiruošimas ekstremaliems  stichiniams ir meteorologiniams reiškiniams. Sudaryta speciali komisija patikrino 12 hidrotechnikos statinių. Kaip pastebėjo posėdyje dalyvavęs vienas iš komisijos narių, rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vilhelm Haase, rajono užtvankų būklė kelia tam tikrą nerimą. Daugiausia problemų kyla dėl privačiose rankose atsidūrusių užtvankų, kurios nėra tinkamai tvarkomos. Gana problemiška yra Girėnų užtvanka. V. Haase teigimu, rajono atsakingų tarnybų pareigūnai turėtų savomis priemonėmis paraginti tokius apsileidusius šeimininkus tinkamai prižiūrėti užtvankas. Pasak V. Haase, šiemet rajono savivaldybės žinioje esančioje Totorviečių užtvankoje ketinama sutaisyti laiptus, remonto darbus numatyta atlikti ir Valiulių užtvankoje, sprendžiamas klausimas dėl Sintautų seniūnijoje esančios užtvankos remonto. Gerokai daugiau problemų kyla dėl Kudirkos Naumiesčio užtvankos. „Dėl Kudirkos Naumiesčio užtvankos remonto darbų finansavimo ketinama kreiptis į Kelių direkciją, kadangi čia praeina krašto kelias Šakiai - Kudirkos Naumiestis. Užtvankos sutvarkymui reikia ne mažiau kaip 300 tūkst. eurų.  Jeigu užtvanką apleisime, jos būklė tik dar labiau blogės. Manau, būtų galima pagalvoti apie projekto rengimą ir lėšų pritraukimą iš ES Struktūrinių fondų. Ši užtvanka kol kas rajone yra problemiškiausia. Bėdų yra ir su Kidulių užtvanka“,- sakė žemės ūkio skyriaus specialistas V. Haase.

 

Pernai atliktas priešgaisrinių ugniagesių komandų patikrinimas parodė, kad rajono ugniagesiai tinkamai pasiruošę vykdyti bet kokias užduotis. „Patikrintos Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Kidulių, Kriūkų, Kudirkos Naumiesčio, Sintautų ir Sudargo seniūnijose dirbančios ugniagesių komandos. Čia dirbantys ugniagesiai gelbėtojai, išskyrus vieną lukšietį,  išlaikė privalomas praktines užduotis ir teorines žinias. Lekėčių seniūnijoje vienas pareigūnas patikrinime apskritai nedalyvavo“,- apie patikrinimo rezultatus kalbėjo G. Dabrišius. Patikrinta visa dokumentacija, gelbėjimo technika ir įranga. Atitinkamos rekomendacijos suteiktos komandų vadovams, seniūnams. Daugiausia išvykimų pernai turėjo Kidulių ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijų ugniagesių komandos,- po 61 išvykimą. Daugiausia gaisrų kilo ir buvo užgesinta Kidulių (14 gaisrų), Lekėčių (13 gaisrų) ir Gelgaudiškio  (10 gaisrų) seniūnijose.

 

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, rajone bus vykdomos civilinės saugos švietimo priemonės. Pasak G. Dabrišiaus, rajone yra 25 kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose ekstremalių situacijų atveju galėtų būti apsaugota 13,5 tūkst. žmonių, t. y., 43,5 procento visų rajono gyventojų. Jau parinktos patalpos operacijų centro slėptuvei įrengti. Gyventojų perspėjimo sistemą rajone sudaro 12 centralizuotai valdomų garsinių sirenų, iš jų 5 – Šakiuose.  Savivaldybės specialistas pabrėžė, kad pastaruoju metu apskritai yra sustiprintas pasiruošimas įvairioms ekstremalioms situacijoms, galinčioms kilti Šakių rajone, peržiūrėti techniniai ištekliai, atlikti kiti prevenciniai darbai.

Ir toliau nerimą kelia afrikinio kiaulių maro plitimas Lietuvoje, nauja paukščių gripo grėsmė. Kaip sakė rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Alfonsas Kasiliauskas,  atėjus pavasariui ir į Lietuvą sugrįžus sparnuočiams,  paukščių gripo grėsmė padidėjo. Šiuo metu nemažai Europos valstybių jau turi problemų dėl paukščių gripo užkrato plitimo. „Mūsų rajone nėra didelių paukštininkystės ūkių, todėl itin didelių nuostolių paukščių gripas ūkininkams nepridarytų. Tuo tarpu dėl afrikinio kiaulių maro visi turėtų būti itin budrūs, nes kol kas nustatomi vis nauji šios ligos protrūkiai. Šiuo metu arčiausiai mūsų rajono afrikinio kiaulių maro užkrato zonos yra nustatytos Alytaus bei Jonavos rajonuose“,- apie situaciją rajone dėl užkrečiamųjų ligų kalbėjo A. Kasiliauskas.