D. ir P. Valuckai teigė, jog minint 50 metų gyvenimo drauge sukaktį jokių didelių iškilmių nekėlė. „Nedarėme didelės šventės, atvyko pasveikinti vaikai, tačiau gaila ne visi, nes iš užsienio ne visiems pavyko grįžti“,- kalbėjo D. Valuckienė. Ši šeima ne tik kartu nugyveno ilgą amžių, bet ir užaugino gausią šeimą. Kiekvienas galime suprasti, jog tam reikėjo didžiulės ištvermės ir pasiaukojimo. Nors pati D. Valuckienė teigė, jog nepajuto, kaip vaikai užaugo ir vargo juos auginant buvo visai nedaug. „Iš tikrųjų net nepajutau, kaip greitai praėjo laikas. Dabar atrodo, jog vaikai niekad net nebuvo maži“,- šypsodamasi kalbėjo moteris.

 D. ir P. Valuckai su šiokiu tokiu liūdesiu kalbėjo apie penkis vaikus, kurie gyvena užsienyje, tad ir visiems drauge susėsti prie bendro stalo pasiseka ne taip jau ir dažnai. Kaip teigė jubiliatai, paskutinį kartą taip buvo prieš trejus metus, kai D. Valuckienė šventė garbingą 70 metų jubiliejų. Auksines vestuves atšventę D. ir P Valuckai džiaugiasi ne tik tuo, jog užaugino 10 vaikų, bet ir tuo, jog turi net 13 anūkų ir devynių mėnesių proanūkę.

 

D. Valuckienė su nuoskauda prisiminė, jog ją pačią augino svetimi žmonės. „Skaudu prisiminti, bet pati užaugau be mamos, ji manęs neaugino. Mane užaugino svetimi žmonės, kurie mane išauklėjo ir privertė suprasti, kad šeima – gyvenime yra viskas, ko reikia“,- pasakojo 10 vaikų mama. Moteris teigė, jog jei būtų jaunesnė ir sveikesnė, su mielu noru pasiimtų globoti vaiką.

Sutuoktinių paklausus, ką jie mano, kodėl šiais laikais tiek daug žmonių nusprendžia pasukti skirtingais keliais, abu gūžčiodami pečiais teigė, jog sunku suprasti, kodėl taip yra. „Tikrai sunku pasakyti. Anksčiau iš viso galima sakyti tokio dalyko kaip skyrybos nebūdavo, o dabar, atrodo, jei tik kuris nors kuriam pasako blogesnį žodį, jau iškart skiriasi. Žinoma, nekalbu apie smurtaujančius vyrus, nuo kurių moterys tik išsiskyrusios gali išsigelbėti. Daugumą problemų išspręsti galima pasikalbėjus, žmonės turbūt per mažai šiais laikais tai daro“,- svarstė D. Valuckienė.

Prisiminus laiką, kai vaikai buvo maži, kai reikėjo juos pamaitinti, prižiūrėti, auklėti - atrodo turėjo būti sunku, tačiau D. Valuckienė teigė, jog net nesusimąstydavo apie tai, kad sunku, kad pavargo. „Nebuvo nei didelių patogumų, juk dabar už tave skalbia skalbimo mašina, o anksčiau viską tekdavo daryti rankomis ir kažkaip nesusimąstydavome, kad gali būti kitaip“,- pasakojo moteris.

 

Paklausus, kaip auksines vestuves atšventę sutuoktiniai susipažino, išgirdome gražią istoriją. D. ir P. Valuckai drauge lankė mokyklą, vėliau, D. Valuckienei pradėjus lankyti kitą mokyklą, bendravimas vis tiek nenutrūko, nes sutuoktiniai gyveno greta vienas kito. Vėliau, kai P. Valuckas išvyko tarnauti į Sibirą, sutuoktiniai nesimatė trejus metus, o jam grįžus neužilgo nusprendė sumainyti aukso žiedus. Iš pradžių šeima gyveno Turčinuose, po to persikėlė į Kėdainius, iš kur vėliau, susiklosčius aplinkybėms, vėl persikėlė gyventi į Turčinus. Kol nepasistatė namo, 12 asmenų šeima glaudėsi dviejų kambarių bute, bet ir tuo metu dėl nieko nesiskundė, o džiaugėsi savo didele, laiminga šeima.