Agnė NAUMAVIČIŪTĖViskas lyg ir būtų aišku, problema irgi ne tokia jau ir reta, kiekvienam žinoma, tačiau laišką atsiuntusi moteris kaip didesnę problemą įvardijo tai, jog pas girtaujančią moterį susirenka tokio pat likimo draugai, kurie išgėrinėdami susipeša, susimuša, o tame pačiame name gyvenanti garbingo amžiaus moteris dėl to kenčia jau ne vienerius metus. Pirmasis į galvą šovęs klausimas, kodėl moteris nesikreipia dėl šios bėdos į seniūniją? Pasirodo atsakymas paprastas – bijo. Bijo, kad Vilmos draugai išdaužys senolės buto langus, kad neduos ramybės, todėl tenka nuryti kartėlį ir su tuo taikstytis toliau.
Atvykus į Gelgaudiškį pasikalbėti su seniūnu Vincu Dabravolskiu, šis neslėpė, jog problema yra visiems žinoma ir tarsi sopulys jau ilgą laiką neduoda ramybės. „Žinom visą situaciją, kiek kartų pats esu ten vykęs, kiek policija yra važiavusi, bet ramu būna tik tam kartui, po to vėl viskas kartojasi, prieina pas ją visokių taip pat išgeriančių vyrų ir geria diena iš dienos“,- kalbėjo seniūnas. V. Dabravolskis taip pat buvo šiek tiek nustebęs, jog laiškas buvo atsiųstas į redakciją, o ne pranešta į seniūniją. „Nežinau, kodėl kaimynai neatvyksta į seniūniją, neparašo pareiškimo. Dėl nepatenkintų kaimynų skundų būtų įmanoma šios moters butui suteikti landynės statusą, tuomet ta vieta būtų tikrinama periodiškai, o gavus nusiskundimą ir nuvykus ten bei radus neblaivių asmenų, visi jie iškart būtų išvežami į blaivyklą“,- kalbėjo seniūnas.
V. Dabravolskis prisiminė, jog prieš kiek laiko Gelgaudiškyje buvo tokia pat problema, tačiau atkaklių kaimynų dėka tai greitai išsisprendė. „Neapsikentusi girtuokliaujančio asmens kaimynė rašė ne vieną pareiškimą, vėliau jos pastangų dėka tas butas buvo įformintas kaip landynė, policijai užteko kelis kartus išvežti ten girtaujančius asmenis į blaivyklą ir visi neramumai baigėsi“,- pasakojo V. Dabravolskis.
Kartu su seniūnu nuvykome pas Vilmą. Moterį radome ne vieną, kartu su šuneliu, kurio išmatomis buvo nusėtos viso buto ir prieškambario grindys. Apie tvarką neverta daugiau kalbėti, nes tokius dalykus reikia pamatyti savomis akimis. Neatrodė, jog Vilma nustebo sulaukusi svečių, pamačiusi nevijo ir nekeikė, tiesiog bandė pasiteisinti, kodėl taip gyvena.
Šiek tiek įsikalbėjus, Vilma papasakojo, jog prieš beveik dešimtmetį gyveno visai kitokį gyvenimą. „Tuo metu su draugu gyvenau Vokietijoje, bet jis mirė, todėl grįžau į Lietuvą. Turėjau rinktis, ar grįžti gyventi į Panevėžį, kur gyvenau iki tol, ar grįžti į Gelgaudiškį pas mamą“,- pasakojo moteris. Bene blogiausias sprendimas, kaip teigė pati moteris, kurį priėmė, grįžimas gyventi pas mamą, kuri taip pat išgėrinėdavo, nuo to viskas ir prasidėjo. Vilma serga epilepsija bei astma. Moteris teigė, jog sužinojusi apie epilepsiją itin sielvartavo, dėl šios ligos ji sunkiai bevaikšto ir turi nuolat gerti vaistus. Paklausus, ar supranta, jog alkoholis jai dar labiau kenkia ir nuo bėdų neišgelbės, moteris geromis, tačiau abejingomis akimis pažvelgusi atsakė, jog viską supranta, tačiau kitokio gyvenimo jai nereikia.
Vis dėlto iš moters pavyko išgauti pažadą, jog susitvarkys reikiamus dokumentus nors pašalpos gavimui, taip pat pasistengs pas ją atėjusiems tokio pat likimo draugams ir svaigalams pasakyti „ne“, Tačiau belieka tikėtis, kad moters abejingumo kupinos akys bent šį kartą neapgavo ir situacija pagerės, o kaimynams nebereikės kankintis dėl keliamo triukšmo.
Problemą išspręs
Šakių rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Akelaitis teigė, jog įstatymas dėl landynės įregistravimo yra, tik skamba šiek tiek kitaip. „Taip, atsakomybė už landynės laikymą yra. Tik tas įstatymas skamba kiek kitaip – azartinių lošimų, ištvirkavimų arba alkoholinių gėrimų landynių laikymas“,- teigė viršininkas. Vis dėlto M. Akelaitis pasiūlė dėl triukšmo, kuris keliamas nuo 18 val. iki 6 val. ryto kreiptis į policininkus, tuomet moteris turės prisiimti atsakomybę dėl keliamo triukšmo, o dėl tolimesnių veiksmų, policijos komisariato viršininkas teigė, jog pasidomės susiklosčiusia situacija ir viską išspręs.

Zigmas iš Plokščių:






