Po šių rinkimų iširo ne tik stabilia laikyta valstiečių ir socialdemokratų „santuoka“ rajono koalicijoje – opozicijoje liko ir į rajono tarybos sudėtį patekę šeimų nariai priklausantys skirtingoms partijoms. Nors kai kurie rinkėjai tokiuose ryšiuose įžvelgia politinius žaidimus, politikai akcentuoja, jog darbuotis skirtinguose baruose jie renkasi dėl idėjų, kurioms labiau pritaria.

 

 

Mindaugas Tarnauskas pabrėžia, jog jis nepriklauso jokiai partijai, nors savivaldybės tinklalapyje po jo pavarde nurodoma Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Pasak jo, tai tiesiog partija, per kurią jis galėjo kandidatuoti į tarybos nario mandatą. Nepaisant rinkiminių detalių, M. Tarnauskas šiandien yra opozicijoje, o jo tėvas Arūnas Tarnauskas priklauso valdančiajai koalicijai.

 

Man pačiam buvo siurprizas, kai sužinojau, kad tėtis dalyvaus rinkimuose, bet mes ta tema daug nekalbame. Be to, norėčiau paklausti, ar buvimas tarybos nariu savaime yra vertybė, ar tikslas? Mano nuomone, tapti tarybos nariu savaime nėra pagrindinis tikslas, tai priemonė įgyvendinti savo idėjas ir atstovauti viešam interesui. Jei aš tapčiau valstiečiu, tai būtų savotiškas rinkėjų apgaudinėjimas.

 

Man taip pat atrodo, todėl man ta situacija šiek tiek įdomi, bet kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti.

 

Su tėvu esame du atskiri žmones, turintys skirtingą matymą, skirtingą požiūrį, skirtingas idėjas ir skirtingą rajono viziją, tačiau abiejų tikslas vienas – dirbti rajono žmonių labui. Nereikia šeimyninius dalykus gretinti ir sudėti į vieną vietą. Tai pirma, o antra - kartu su tėvu dirbti sekasi normaliai. Mano tėvas pozicijoje, aš opozicijoje, bet namuose apie politiką kalbame retai. Būna, pasidalijame kai kuriomis įžvalgomis, aš palaikau kai kurias jo konstruktyvias idėjas, o jis mano. Aš manau, kad tai nėra sudėtinga suderinti.

 

 

Romas Pukinskas į socialdemokratų partiją įstojo šiemet, tuo tarpu jo žmona Aušrelė Pukinskienė jau seniai yra valstiečių iškeliama kandidatė į rajono tarybą, nors šiai partijai ji nepriklauso.

 

Netrukdo kam – partijai ar mums? Iš tiesų mes su žmona politinių įsitikinimų viešai nedemonstruojam. Priklausymas pasirinktoms politinėms jėgoms rodo, jog esame panašaus spektro. Buvimas opozicijoje tikrai netrukdo, nes mano moralinis imperatyvas niekada neleistų klausti žmonos, dėl ko valstiečiai susitarė ir už ką jie balsuos. Su tokia nuostata aš ėjau ir į pirmuosius balsavimus, apie kuriuos nieko iš anksto nežinojau.

 

Politinių, partinių, visuomeninių klausimų šeimoje neliečiame ir neanalizuojame, todėl rinkėjai jokiu būdu negalėtų suabejoti mūsų patikimumu. Politikoje mes kaip svetimi žmonės, tikrai nėra jokių pasišnabždėjimų ir pasitarimų, slaptos konjunktūros. Aš nesidomiu valstiečių reikalais ir nieko apie juos nežinau.