„Seniūne, norėtume susipažinti su jūsų valdom, darbo problemomis“,- šią frazę praeitą savaitę naujasis Šakių savivaldybės adminstracijos direktorius Evaldas Sniečkus pakartojo keturiolika kartų – tiek, kiek yra seniūnijų, su kuriomis jis norėjo susipažinti.Lydimas tarybos nario Valdo Stankūno, E. Sniečkus važinėjo po seniūnijas ir detaliai domėjosi jų ūkiniais reikalais.
Nuotr. Seniūnijose E. Sniečkus prašė dokumentų kopijų, smulkiai domėjosi jų ūkiniais reikalais ir problemomis, kurias seniūnai jam noriai išdėstė. Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė pasidžiaugė, kad jos seniūnijoje maža bedarbystė.
Tikslas – susipažinti
Direktoriui rūpėjo viskas - kiek seniūnija turi gyventojų, gyvenviečių, pastatų, kiek yra kelių, šienaujamų plotų ir kitų aptarnaujamų teritorijų, kokia seniūnijos bazė, inventorius, technika. E. Sniečkus prašė kelių priežiūros sutarčių kopijų, taip pat darbo sutarčių su seniūnijose dirbančiais darbuotojais.
„Šiuo metu bandau perprasti valdymo sistemą. Dalis seniūnijos darbuotojų priklauso savivaldybės administracijai, dalis - seniūnijai. Šie sprendimai priimami kiekviename rajone individualiai. Įdomu, kodėl Šakių rajone pasirinktas būtent toks modelis“,- svarstė E. Sniečkus.
Seniūnai problemų neslėpė
Žvyrkeliais pasivažinėjęs po rajoną, administracijos direktorius sulaukė seniūnų prašymų ir toliau rajone tęsti kelių asfaltavimo darbus, tarp visų kitų paminėtos ir svarbios kelio Panemune atkarpos, jungiančios mūsų rajoną su Kaunu.
Plokščių seniūnė iškėlė mintį, jog reikia bent minimaliai prižiūrėti Panemunių dviračių taką, kuriuo yra nemenkas judėjimas. Palijus juo keliauti reiškia patirti tikrai ekstremalius pojūčius, kurie garantuoja prisiminimus visam likusiam gyvenimui. Galbūt tai ir nėra blogai, visgi pirminė dviračių kelio idėja buvo ne molėtas takelis, kuriuo palijus dviračius tenka nešti ant pečių, o moderni ir europietiška turistinė dviračių trasa.
Paminėta ir tai, kad seniūnijos ir ambulatorijos pastatas žiemą yra šildomas elektriniais šildymo prietaisais, bet to nepakanka. Ambulatorijos holas išvis nešildomas, ligoniams pas daktarą būna labai šalta,. „Kai žiemą žmogui reikia išsirengti, tai jis liežuvį parodo ir bėga lauk“,- sakė L. Miliūnienė.
Susitikimo metu seniūnai buvo atviri, jie skundėsi lėšų ūkinei bazei trūkumu, visose seniūnijose panašios ir socialinės problemos – kaimo senėjimas, didelė bedarbystė. „Gyventojams senstant, socialinės problemos didėja, jiems reikia priežiūros, nes vaikai dažnai dirba užsienyje. Visa tai gula ant seniūnijos pečių“,- pasakojo Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė.
„Manau, kad pirmiausiai visas problemas reikia dėti į krūvą, išanalizuoti, o tada galvoti, kaip jas spręsti, kokius projektus vykdyti. Mes kartais klaidingai keliame tikslą „įsisavinti pinigus“. Į valdymą reikia žvelgti ne iš pinigų įsisavinimo taško, o iš to, kokius darbus reikia padaryti, o tada jau ieškoti pinigų per projektus“,- savo įžvalgomis dalijosi E. Sniečkus.
Buvo nustebęs
Administracijos direktorius pagyrė seniūnų atsidavimą savo darbui ir rūpinimąsi seniūnijos problemomis. „Gerai, kad jas man išsakote, nes, žinot, yra toks pasakymas – „aukščiau nežinos, jei apačia tylės“,- sakė E. Sniečkus. Tuo tarpu seniūnai teigė, jog būtų naudinga suvokti aiškesnę finansavimo strategiją.
Pasak naujojo administracijos direktoriaus, finansavimas yra universali problema, tačiau, įvertindamas vizitą po visas seniūnijas, jis pastebi, kad dauguma problemų skiriasi, jos yra lokalios. „Negalėčiau išskirti vienos kurios nors problemos, kad visi šauktų „gelbėkit“. Vieniems trūksta kultūros namų, kitiems inventoriaus“,- kalbėjo E. Sniečkus. Jis teigė, kad nėra nei vienos seniūnijos, kuri būtų ypač apleista ar joje nevyktų darbas.
„Kas mane gerąja prasme stebina, kad Šakių rajono seniūnai viskuo labai rūpinasi. Tarkime, yra Lietuvoje vietų, kur seniūnai į daugelį tokių dalykų kaip gatvių apšvietimas ir kelio duobės beveik nekreipia dėmesio. Neretai gyventojai problemas sprendžiama savo iniciatyva ir lėšomis“,- savo patirtimi dalijosi E. Sniečkus.
„Draugo“ inf.
Tomas iš Šakių:
