Koncerto „Išsaugok šypseną vaiko“, skirto taikai Lietuvoje ir visame pasaulyje, metu ne kartą buvo prisiminti daugiau nei prieš šimtmetį Plokščiuose užsimezgę Suomijos kultūrinio bendradarbiavimo ryšiai,  profesoriaus Hanu Niemi senelis August Robert Niemi, Lietuvoje rinkęs ir užrašinėjęs liaudies dainas ir tautosaką, daug padėjo kuriant Lietuvos švietimo sistemą. Girdėdamas mūsų kalbą ir dainas, Suomijos ambasadorius teigė nesistebintis, kodėl suomiai taip buvo susidomėję lietuvių tautosaka, kuri vis dar išliko ir gyvuoja tokiuose nedideliuose Lietuvos miesteliuose kaip Plokščiai.  

Matyt, ne veltui Plokščių gamta žavėjosi ir suomių profesorius, kalbininkas Jooseppi Mikkola bei jo žmona suomių rašytoja Maila Talvio. 1894 – 1895 metais kelionės po Lietuvą metu jie Plokščiuose apsistodavo pas kalbininką Petrą Kriaučiūną, per kurį susipažino su tokiais žymiais to meto lietuvių veikėjais, kaip Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Antanas Baranauskas, Gabrielė Petkevičaitė – Bitė, Juozas Tumas – Vaižgantas, ir visą gyvenimą liko nuoširdžiais jų bičiuliais. Jooseppi Mikkola ryšius palaikė ir su žymiausiu to meto lietuvių kalbos tyrinėtoju Kazimieru Būga, tyrė baltizmus suomių kalboje, Plokščių apylinkėse rinko lietuvių liaudies dainas.

Labiausiai Plokščius išgarsino 1889-1899 m. čia gyvenęs Marijampolės gimnazijos mokytojas kalbininkas Petras Kriaučiūnas. Caro valdžia, neapsikentusi jo skleidžiamų lietuvybės idėjų, nusprendė išgrūsti jį į giliausią užkampį - Plokščius. Garsusis kalbininkas buvo paskirtas Taikos teismo teisėju. P. Kriaučiūno namai netrukus tapo kultūros traukos centru, čia gyveno suomiai, čekai, danai,  lankėsi studentai, kunigai, šviesuomenė. „Didesnio lietuvio, kito įžymesnio už jį žmogaus tuomet nebuvo Suvalkų žemėje“, – sakė kalbininkas Jonas Jablonskis.

 

Profesorius Hanu Niemi jau 11-ąjį kartą į svečius atvyko ne tuščiomis – atvežė Suomijos Donelaičio draugijos įsteigtas premijas ir Garbės raštus. Šiemet už aktyvų dalyvavimą kultūrinėje veikloje, palaikant bendradarbiavimo ryšius tarp Lietuvos ir Suomijos, jos buvo įteiktos keturioms Plokščių mokyklos daugiafunkcio centro moksleivėms - Miglei Astrauskaitei, Karolinai Bernotavičiūtei, Justei Gudiškytei ir Rugilei Kazarjan. Donelaičio draugijos premija įvertinta ir mokytojos Violetos Mikelaitytės kultūrinė veikla.

Beje, svečiai nepamiršo dovanų ir mokyklai. Biblioteka pasipildė nuostabiu fotoalbumu „Ežerų Suomija“, o etnografinis ansamblis „Vaiguva“, vadovaujamas Astos Grigaitienės, nuo šiol turės dar vieną naują instrumentą – suomiškas  kankles. Jas perdavė Suomijos konsulas Juha Vänska ir jo žmona, kurie prieš porą metų lankėsi Plokščių mokykloje, o šiuo metu atsisveikina su Lietuva ir diplomatinį darbą tęs kitoje šalyje. Profesorius Stasys Skrodenis padovanojo neįkainojamą dovaną mokyklos muziejui - vieną iš galbūt tik keleto dešimčių išlikusių kunigo Adolfo Sabaliausko išversto ir 1922 metais Lietuvoje išleisto Suomių tautos epo „Kalevala“ knygų.

 

Prieš susitikimą su rajono vadovais - savivaldybės meru Juozu Bertašiumi ir jo pavaduotoju Edgaru Pilypaičiu, svečiai jau buvo suspėję aplankyti Plokščių miestelį, pastovėti po „Kriaučiūno ąžuolu“, pasivaikščioti Vaiguvos upe - gatve, apžiūrėti mokyklos muziejų, kuriam šiandien vadovauja mokytoja  Gražina Kazarian. Svečiai su dideliu susidomėjimu apžiūrinėjo senovinius lietuvių darbo įrankius, buities reikmenis, senų knygų ir monetų kolekcijas. Tačiau bene labiausiai jie domėjosi Lietuvos ir Suomijos kultūrinių ryšių informaciniais stendais, kuriuose eksponuojama daug medžiagos apie Plokščiuose kurtus ir tebekuriamus Lietuvos ir Suomijos kultūrinius ryšius.

Kalbant apie tolimesnes kultūrinio bendradarbiavimo galimybes, susitarta Šakiuose ir Suomijos ambasadoje, Vilniuje, surengti abiejų šalių menininkų parodas. Mero pavaduotojo E. Pilypaičio teigimu, Suomijos menininkai ir muzikantai galėtų dalyvauti tokiuose rajono savivaldybės organizuojamuose projektuose, kaip „Kalbanti žemė“ ar „Beatričės vasaros“. Taip pat aptarta galimybė suomių ir mūsų rajono vaikams surengti bendras vasaros stovyklas Plokščiuose, kad jie galėtų kartu kurti, vieni iš kitų mokytis liaudies dainų ir šokių.