Visą gyvenimą paskyręs medicinai profesorius dabartinį savo gyvenimo etapą apibūdina kaip dalijimąsi žinojimu. Jis skaito paskaitas visuomenei, rašo knygas.

„Kitokiu žvilgsniu“ – jau ne pirmoji J. Brėdikio beletristinė knyga. Tai autoriaus apmąstymų apie gyvenimą apibendrinimas, pasiremiant kvantinės fizikos, holografijos, virpesių-rezonanso dėsniais, ląstelių DNR ir kitais naujausiais mokslo atradimais bei pripažintais autoritetais. Tai kitoks mokslininko žvilgsnis į nefizinį žmogaus pasaulį, verčiantis susimąstyti apie nesuprantamų ir dar neišaiškintų reiškinių realumą, apie žmogų kaip Visatos dalį, apie žmogaus subtiliąsias energijas ir jų sąsajas su Visatos informaciniu-energiniu lauku, apie pasąmoninę informacinę komunikaciją, pradedant nuo ląstelės DNR iki globalaus lygmens.

Knygoje kalbama apie tai, kas domina kiekvieną: apie visuotinę nelygybę ir matricas, kurios valdo mus, apie meilės ir gėrio dėsnius, proto ir širdies darnos energiją, dvasingumą ir tikėjimą, apie holistinį-energinį gydymą, apimantį fizines, mentalines, emocines, dvasines sferas ir nepaprastas vidines savigydos galias. Kalbėdamas apie energinį gydymą autorius ypač išskiria minčių, vaizdinių ir dvasinio poveikio būdus.

 

Kaip sako knygos autorius, veikiausiai ši knyga yra jo mylimiausia palyginti su anksčiau išleistomis todėl, kad į ją sudėtas ilgus metus trukę moksliniai tyrimai, analizės ir asmeninė patirtis. J. Brėdikis ją rašė kiekvieną dieną – kūryba buvo virtusi kasdieniu darbu. Autorius pats stebisi – knyga sulaukė nemažai susidomėjimo, išleistas jau antrasis tiražas (vienas tiražas – 800 egzempliorių), gali būti, kad prireiks ir trečiojo.

„Čia mano paskutinė knyga, į kurią sudėjau visus apmąstymus. Ja tarsi parodau savo kelią nuo ateizmo iki tikėjimo. Bet į tikėjimą mane atvertė ne kunigai ar bažnyčia, o supratimas, kad savaime viskas nesusikūrė“, – sako akademikas.

Šioje knygoje autorius norėjo į viską pažvelgti ne kaip gydytojas, bet kaip žmogus, pasinaudodamas naujausiais mokslo laimėjimais, kvantine fizika, holografijos virpesių-rezonanso dėsniais, paskutiniaisiais DNR atradimais ir, kaip sako autorius, tai jį verčia visai kitaip pažiūrėti ir į mediciną, ir į žmogų.

„Juk norim to ar ne, žmogus yra tarp dangaus ir Žemės, energetinė būtybė“, – sakė profesorius.

Daugelį metų operavęs širdis gydytojas nusprendė į mediciną pažiūrėti visiškai kitaip.

„Man, kaip gydytojui, daug metų žiūrėjusiam į širdį ji buvo operacijos objektas, kaip sakoma, raumens gabalas... Bet dabar rūpi ne tik jos anatomija. Ne veltui liaudis sako, kad teisingiausi sprendimai priimamai protu ir širdimi. Taigi knygoje grįžtu prie to, kas buvo žinoma vedose, liaudyje, mistikoje, ezoterikoje, bet anksčiau prie to nebuvo mokslinio priėjimo. Dabar yra“, – aiškino J. Brėdikis.

Anot autoriaus, skirtingai nuo Rytų medicinos, vakarietiškoji į žmogų žiūri daugiau kaip į fizinį objektą ir gydo jį tik fizinėmis priemonėmis: vaistais, operacijomis. Rytų medicinos požiūris holistinis: žmogus yra kūnas, protas ir dvasia-siela.

„Manau, kad šiuolaikinė medicina turi pripažinti, jog yra ir energinė-dvasinė medicina. Žinoma, yra posakis „sveika siela sveikame kūne“, bet siela yra aukščiau, vadinasi, pirmiausia turi būti sveika siela, o tik tada – sveikas kūnas“, – aiškino profesorius.

Kartu su J. Brėdikiu į susitikimą atvyko ir jo bičiulis istorikas, pedagogas Mykolas Fedaravičius. Pastarasis sakė, kad knygos autoriaus asmeniniame gyvenime, jį supančioje aplinkoje galime pamatyti daug sąsajų, susijusių su paskutinės jo knygos gvildenamomis temomis. Anot M. Fedaravičiaus, ši knyga – tai autoriaus kūrinys, kuris veda skaitytojus ir į žinojimą, ir į tikėjimą.