Geras pakilimo-nusileidimo takas, bene vienintelis pasaulyje dvivietis vaikiškas sklandytuvas bei aviatoriaus A. Unikausko patirtis kapitoną A. Bartešką paviliojo Valenčiūnų aerodrome organizuoti skraidymo mokymus 8–16 metų amžiaus moldavams.

„Mokytis atvykome todėl, kad reikia judinti Moldavijos liaudį. Reikia, kad žmonės patikėtų, jog galima skristi. Moldavai mano, kad neįmanoma laisvai skraidyti. Moldavija, pasirodo, bolševikų sugadinta šalis. Šioje šalyje privati, sportinė aviacija praktiškai sunaikinta“, – pareiškė A. Barteška.

Rūpintis Moldavijos nepriklausoma aviacija žodžio kišenėje neieškantį lietuvį, oro linijose profesionaliai skraidžiusį 38-erius metus, paskatino pažintys. ,,Teko dirbti Rumunijoje įkurtoje oro linijų kompanijoje, kuriai vadovavo moldavas. Pažintis su moldavu Nikolaj Petro, kuris pabėgo nuo bolševikinės santvarkos, nuo to atsilikusio mentaliteto, lėmė, kad aš atsiradau Moldavijoje“, - sąsajas su šalimi atskleidė A. Barteška.

Šioje šalyje įsisenėjęs sovietinis požiūris į laisvą nepriklausomą aviaciją lietuviui tiesiog nesuprantamas. „Moldavijoje su savadarbiu lėktuvu pradėjome mokyti pilotus. Netrukus mūsų veikla buvo uždrausta. Vienas tų mokinių buvo mano stiuardas. Jis paprašė padėti baigt mokslus. Taip su savo lėktuvu ir atsidūriau Moldavijoje. Išmokiau tuos vaikius, jie dirba oro linijose“, - pasakojo A. Barteška.

Kapitono laipsnį turintis A. Barteška užsidegęs keisti moldavų požiūrį į laisvą aviaciją. Būtent ir jaunimo mokymus organizuoja Lietuvoje, kur į aviaciją žiūrima pagarbiai.

A. Barteškos iniciatyvą Valenčiūnų aerodrome moldavus mokyti skraidymo geranoriškai priėmė aviatorius A. Unikauskas, kuris mano, kad šie dviejų savaičių mokymai davė impulsą atgimti jaunųjų lakūnų mokymams. „Mūsų aeroklubas praktiškai buvo bankrutavęs. Kreipėmės į valdžią, sakė – nėra pinigų mūsų veiklai paremti. Algirdo dėka mūsų mokyklėlė po septynerių metų pertraukos atgimsta naujam gyvavimui, – džiaugėsi A. Unikauskas. – Mums įliejo šviežio kraujo. Jau kitą vasarą galėsime pradėti dirbti. Vaikų, norinčių skraidyti, yra ir Šakių rajone.“

Paprastai tapti lakūnais svajoja būtent berniukai. Tačiau tik vienas iš šimto tampa profesionaliu pilotu. Tik vienas iš penkių per pirmuosius praktinius mokymus sugeba sklandytuvu atsiplėšti nuo žemės. Pasak A. Unikausko ir A. Barteškos, tai nelengvas mokslas, reikalaujanti tikslumo, susikaupimo, logikos. „Rajono savivaldybė randa pinigų varpeliams, visokiems takams – viskas laužoma, talžoma. Tačiau vaikų ugdymui niekaip neranda pinigų. Aviacija yra ir mentaliteto ugdymas. Mokantis skraidyti ugdoma drausmė, techninis mąstymas, darbštumas“,– kalbėjo A. Unikauskas. Jis pasidžiaugė, jog iš 58 jo mokytų jaunuolių nė vienas nenuėjo blogais gyvenimo keliais.

Tuo tarpu A. Barteška kitąmet į Valenčiūnus žada grįžti su dar didesne jaunimo grupe iš Moldavijos ir Rumunijos.

Giedrė Merčaitienė