Už gera atlyginama geru

emiliukuiAgnė NAUMAVIČIŪTĖ
 
Ką daro žmonės, kai jiems sunku? Tikriausiai ieško pagalbos, kad turėtų į ką atsiremti, su kuo pasikalbėti. Tačiau kartais, kad ir kaip bebūtų gaila, vien paguodos žodžio neužtenka.
 
Nuotr. Į Inesos Viliūšienės rankose laikomą dėžutę šakiečiai galėjo dėti pinigus, kurie bus perduoti Emilio tėvams.
 
Susipažino ligoninėje
 
Sintautietė Inesa Viliūšienė su vyru augina du vaikus, su mažesniuoju, trijų mėnesių kūdikiu, dėl ligos gegužės mėnesį pateko į Kauno klinikas, kur jam buvo atlikta operacija. Mamai su vaiku po operacijos ligoninėje reikėjo praleisti 15 dienų, per kurias, kaip pasakojo moteris, spėjo susidraugauti su kitomis panašaus likimo mamomis.

„Tuomet susipažinau su Emiliuku, kuris tada buvo pusantrų metų, ir jo mama Rasa Vidutiene. Vaikutis buvo ką tik po operacijos“, – pasakojo moteris.

Sintautuose gyvenanti moteris sakė, jog  išvykdama iš Kauno klinikų pamiršo su Emiliuko mama pasikeisti kontaktais, tačiau visai netrukus apie šeimą užklupusią bėdą perskaitė viename iš interneto portalų.

„Praėjus maždaug dviem savaitėms nuo grįžimo į namus naršydama internete pamačiau straipsnį ir netikėdama savomis akimis turėjau keliskart pažiūrėti, kad įsitikinčiau, jog nuotraukoje matau tuos pačius žmones – Emiliuką ir jo tėvus. Deja, neapsirikau“, – kalbėjo I. Viliūšienė.

Dvimečiui – sunki liga

Tą patį mėnesį, kai I. Viliūšienė susipažino su mažyliu ir jo mama, paaiškėjo, kad vaikas serga vėžiu – mažyliui diagnozuota rabdomiosarkoma. Emiliuką gydanti daktarė teigė, jog rabdomiosarkoma dažniausiai nustatoma ankstyvame amžiuje, o Emilio prognozės – viltingos, ir mažyliui pasveikti galimybė yra.

I. Viliūšienė pasakojo, jog sužinojusi apie tai, kokia liga nustatyta mažyliui, neteko amo ir kurį laiką negalėjo tuo patikėti.

Taip suspaudė širdį sužinojus apie Emilio ligą... Iki dabar sunku. Pati turiu vaikų ir kai patyriau, ką reiškia, kai tavo vaikas serga, kai matai, kaip jis kankinasi ir negali niekaip padėti, pasidaro dar sunkiau“, – kalbėjo moteris.

I. Viliūšienė su Emiliuko mama bendrauja socialiniame tinkle „Facebook“, kur moteris gali pasiteirauti apie mažylio sveikatą. Sergančio mažylio šeima – sunkiai besiverčianti ir prašo visų, galinčiųjų paremti, atsiliepti į pagalbos šauksmą ir paaukoti šiek tiek pinigų. Nuolatinės kelionės išlaidos bei vaistai perkami iš vienintelio maitintojo – tėčio atlyginimo.

„Sužinojusi, kad reikalinga pagalba, sumąsčiau, jog reikia pinigėlius pradėti rinkti Sintautų miestelio šventėje, tik, deja, žmonės nebuvo labai dosnūs. Nežinau, gal atrodo nepatikima ir nesaugu, nors visiems sakiau, kad pinigai pasieks mažylį ir bus panaudoti kilniam tikslui“, – minėjo sintautiškė.

Gerų žmonių dėka į aukų dėžutę pavyko surinkti daugiau nei 60 eurų, nors kai kam gali pasirodyti, kad suma nėra didelė, tačiau kraštiečiai jau prisidėjo ir atsiliepė į pagalbos šauksmą. Be to, I. Viliūšienė net neabejoja, jog buvo ir tokių rajono gyventojų, kurie paaukojo pinigus, pervesdami juos į nurodytą Emilio mamos banko sąskaitą.

Padėti privalu

 I. Viliūšienė  teigė, jog nevertėtų numoti į pagalbos šauksmą ranka vien todėl, jog mažylis gyvena ne Šakių rajone.

„Koks skirtumas, kur mažylis gyvena? Reikia jam padėti. Juk, jei mūsų rajone kokią nors šeimą ištiktų tokia pat nelaimė, iš visos širdies džiaugtumėmės, kad jiems padeda žmonės iš visos Lietuvos“, – sakė I. Viliūšienė.
 
Kviečiami visi, galintys bent kiek finansiškai paremti šią šeimą. Kad ir simbolinę sumą galite pervesti čia: Emilio mamai Rasai Vidutienei, AB „Swedbank“, a./s. LT917300010116697760.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar esame drąsūs kreiptis emocinės pagalbos?

klausimelis 11 12Genė iš Naudžių:

Manau, reikia išdrįsti kreiptis pas specialistus. Pati kreipiausi, kai man buvo sunku. Ir padėjo. Dabar puikiai jaučiuosi. Esu girdėjusi apie savitarpio pagalbos grupes. Manau, nereikia visko savyje laikyti, o kreiptis pagalbos. Jei žmonės neskaito laikraščių, nežiūri jokių informacijų, nesinaudoja internetu, tai ir nežino, kur galima kreiptis pagalbos. Karas Ukrainoje mano emocinės savijautos lyg ir nepaveikė. 

klausimelis 11 12 2

Renata iš Šakių:

Visuomenėje dar yra stereotipai, baimė, kad nesupras, kad būsim pasmerkti, jei kreipsimės emocinės pagalbos. Pažįstu žmonių, kurie sunkiu momentu geriau nutylės, pakentės. Netgi kreiptis pas psichiatrą ne visi išdrįstame. Apie emocinės pagalbos grupes, veikiančias Šakiuose, negirdėjau. Bet jeigu yra grupė užaugusiems alkoholikų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje, tai gerai. Labai svarbu kalbantis išsivalyti tą skausmą. Tik kiek išdrįs ateiti? Kaip skatinti visuomenę?

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 11 21

BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.