Rita PLAUŠINAITYTĖ - ŠERKŠNIENĖ
Atrodo, gyvenimas atokioje sodyboje netoli miško daugeliui yra tobulybė. Aplinkui nėra alinančio miesto triukšmo, be perstojo zujančių automobilių ir kitų nemalonių dirgiklių. Tačiau ką daryti, jeigu staiga sodyboje apsigyveno neprašyti svečiai, kurių draugija gali būti netgi pavojinga gyvybei?
Nuotr. Ugniagesiai gelbėtojai, anksčiau padėdavę gyventojams išnaikinti širšių lizdus, dabar panašios pagalbos jau nebeteikia.
Taip atsitiko vienai Šakių seniūnijos Dačnaujienos kaime gyvenančiai jaunai šeimai, kai jų kieme esančioje vadinamojoje klėtyje apsigyveno stambiųjų širšinų šeima. Toje patalpoje, kur apsigyveno skraidūnės, yra sudėti reikalingi, tačiau rečiau naudojami daiktai. Atvėsus orams, naujos sodybos gyventojos pradėjo vakarais zuiti po kiemą. Tiesa, kaip sako biologai, širšuolai paprastai žmonių nepuola, nebent juos kas nors suerzina, tačiau sodybos šeimininkei prieš metus įgėlusi širšė sukėlė nemenką alergiją... Supratusi, kad naujieji sodybos gyventojai gali pridaryti nemenkų nemalonumų, šeima nusprendė širšes išnaikinti. Neturėdami jokios specialios aprangos ir tam reikalingų priemonių, žmonės nusprendė kreiptis pagalbos į tokias įstaigas, kurios, regis, turėtų tuo užsiimti. Tačiau, pasirodo, surasti galinčią pagelbėti instituciją – nemenkas iššūkis mūsų rajono gyventojams.
Nesėkmingos pagalbos paieškos
Sodybos šeimininkas pirmiausia kreipėsi į Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos poskyrį, tačiau pagalbos nesulaukė, nes jie šios paslaugos jau nebeteikia. Nuvykęs į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šakių skyrių išgirdo, kad ir jie neteikia tokios paslaugos.
Supratus, kad iš jokių tarnybų mūsų rajone pagalbos nesulauks, sodybos šeimininkams pasidarė visiškai nebejuokinga ir jie nusprendė paskambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu, kuris nukreipė skambinti numeriu 118 į konsultuojančią įmonę bei ten rasti jiems reikalingos informacijos...
Išgelbėjo draugas
Netekę kantrybės ir noro aiškintis, kas ir kada galėtų pagelbėti išprašyti nepageidaujamus sodybos svečius, šeimynykščiai nuėjo dirbti savų darbų. Jiems į pagalbą dar tą patį vakarą atskubėjo geras šeimos bičiulis, kuris turėjo specialią aprangą ir išdrįso eiti į patalpą, kur buvo apsigyvenusi širšinų šeima, bei jų lizdą iš ten pašalinti. Širšių šalinimo operacija baigėsi šioje sodyboje laimingai – jų lizdas iš klėties buvo pašalintas saugiai ir niekam iš sodybos gyventojų daugiau zirziantys skraiduoliai pavojaus nebekelia. Tačiau sodybos šeimininkė vis dar negali patikėti, kad taip sunku gauti žmogui informaciją, kur kreiptis ir kas galėtų tokiais atvejais padėti, jeigu žmogus neturi artimųjų rate tokių drąsių bičiulių...
Pagalba tik privačiose įmonėse
Pasak Ūkio skyriaus vyresniosios specialistės Astos Cikanienės, mūsų savivaldybėje panašių paslaugų jau niekas nebeteikia. Anksčiau šias paslaugas teikę ugniagesiai gelbėtojai dabar jau nebeturi tam reikalingų preparatų. Tad panašiais atvejais gyventojams reikėtų kreiptis į privačias dezinfekcijos įmones, kurių daugiausia yra Kauno rajone. Tiesa, kiekvienu atveju reikėtų pasidomėti, kiek tokia paslauga kainuotų, kadangi jas teikia privačios įmonės, kurių kiekviena paslauga yra mokama.
Širšės gali „kainuoti“ 100 eurų
Paskambinus į vieną privačią įmonę paaiškėjo, kad jos darbuotojai į kitus rajonus vyksta, jeigu ten susidaro daugiau atvejų. Žodžiu, dėl vieno širšių lizdo niekas nevažiuotų į mūsų rajoną. Kaip sakė įmonės vadovė Kristina Lementauskaitė-Grubliauskienė, paslaugos kaina yra nuo 100 iki 120 eurų, tad gyventojai turi labai pagalvoti, ar jiems tikrai to reikia.
Pavojaus nekelia, bet erzinti pavojinga
Anot vadovės, stambiosios širšės paprastai pavojaus nekelia, kol jų nesuerzini, o bandyti naikinti jas patiems yra labai pavojinga. Kiek žmogus joms yra alergiškas, pats to dažniausiai nežino. K. Lementauskaitė-Grubliauskienė pataria nerizikuoti gyvybe ir palikti širšes ramybėje, nes jų gyvenimo trukmė yra neilga.
„Juk tuojau ateis šalčiai ir visos širšės išmirs, liks tik jų motinėlė, kuri ieškos sau šiltesnės vietos, kur galėtų peržiemoti. Jeigu gyventojai apsišarvuotų kantrybe, širšės pačios paliktų juos ramybėje“, – sako K. Lementauskaitė-Grubliauskienė.