Norintiems atsikratyti namuose apsigyvenusių širšių – teks papurtyti pinigines

sirsesRita PLAUŠINAITYTĖ - ŠERKŠNIENĖ
 
Atrodo, gyvenimas atokioje sodyboje netoli miško daugeliui yra tobulybė. Aplinkui nėra alinančio miesto triukšmo, be perstojo zujančių automobilių ir kitų nemalonių dirgiklių. Tačiau ką daryti, jeigu staiga sodyboje apsigyveno neprašyti svečiai, kurių draugija gali būti netgi pavojinga gyvybei?
 
Nuotr. Ugniagesiai gelbėtojai, anksčiau padėdavę gyventojams išnaikinti širšių lizdus, dabar panašios pagalbos jau nebeteikia.
 
Taip atsitiko vienai Šakių seniūnijos Dačnaujienos kaime gyvenančiai jaunai šeimai, kai jų kieme esančioje vadinamojoje klėtyje apsigyveno stambiųjų širšinų šeima. Toje patalpoje, kur apsigyveno skraidūnės, yra sudėti reikalingi, tačiau rečiau naudojami daiktai. Atvėsus orams, naujos sodybos gyventojos pradėjo vakarais zuiti po kiemą. Tiesa, kaip sako biologai, širšuolai paprastai žmonių nepuola, nebent juos kas nors suerzina, tačiau sodybos šeimininkei prieš metus įgėlusi širšė sukėlė nemenką alergiją... Supratusi, kad naujieji sodybos gyventojai gali pridaryti nemenkų nemalonumų, šeima nusprendė  širšes išnaikinti. Neturėdami jokios specialios aprangos ir tam reikalingų priemonių, žmonės nusprendė kreiptis pagalbos į tokias įstaigas, kurios, regis, turėtų tuo užsiimti. Tačiau, pasirodo, surasti galinčią pagelbėti instituciją – nemenkas iššūkis mūsų rajono gyventojams.
 
Nesėkmingos pagalbos paieškos

 Sodybos šeimininkas pirmiausia kreipėsi į Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos poskyrį, tačiau pagalbos  nesulaukė, nes jie šios paslaugos jau nebeteikia. Nuvykęs į  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šakių skyrių  išgirdo, kad ir jie neteikia tokios paslaugos.

Supratus, kad iš jokių tarnybų mūsų rajone pagalbos nesulauks, sodybos šeimininkams pasidarė visiškai nebejuokinga ir jie nusprendė paskambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu, kuris nukreipė skambinti numeriu 118 į konsultuojančią įmonę bei ten rasti jiems reikalingos informacijos...

Išgelbėjo draugas

Netekę kantrybės ir noro aiškintis, kas ir kada galėtų pagelbėti  išprašyti nepageidaujamus sodybos svečius, šeimynykščiai nuėjo dirbti savų darbų. Jiems į pagalbą dar tą patį vakarą atskubėjo geras šeimos bičiulis, kuris turėjo specialią aprangą ir išdrįso eiti į patalpą, kur buvo apsigyvenusi širšinų šeima, bei jų lizdą iš ten pašalinti. Širšių šalinimo operacija baigėsi šioje sodyboje laimingai – jų lizdas iš klėties buvo pašalintas saugiai ir niekam iš sodybos gyventojų daugiau zirziantys skraiduoliai pavojaus nebekelia. Tačiau sodybos šeimininkė vis dar negali patikėti, kad taip sunku gauti žmogui informaciją, kur kreiptis ir kas galėtų tokiais atvejais padėti, jeigu žmogus neturi artimųjų rate tokių drąsių bičiulių...
 
Pagalba tik privačiose įmonėse

Pasak Ūkio skyriaus vyresniosios specialistės Astos Cikanienės,  mūsų savivaldybėje  panašių paslaugų jau niekas nebeteikia. Anksčiau šias paslaugas teikę ugniagesiai gelbėtojai dabar jau nebeturi tam reikalingų preparatų. Tad panašiais atvejais gyventojams reikėtų kreiptis į privačias dezinfekcijos įmones, kurių daugiausia yra Kauno rajone. Tiesa, kiekvienu atveju reikėtų pasidomėti, kiek tokia paslauga kainuotų, kadangi jas teikia privačios įmonės, kurių kiekviena paslauga yra mokama.
 
Širšės gali „kainuoti“ 100 eurų

Paskambinus į vieną privačią įmonę paaiškėjo, kad  jos darbuotojai į kitus rajonus vyksta, jeigu ten susidaro daugiau atvejų. Žodžiu, dėl vieno širšių lizdo niekas nevažiuotų į mūsų rajoną. Kaip sakė įmonės vadovė Kristina Lementauskaitė-Grubliauskienė, paslaugos kaina yra nuo 100 iki 120 eurų, tad gyventojai turi labai pagalvoti, ar jiems tikrai to reikia.
 
Pavojaus nekelia, bet erzinti pavojinga

Anot vadovės, stambiosios širšės paprastai  pavojaus nekelia, kol jų nesuerzini, o bandyti naikinti jas patiems yra labai pavojinga. Kiek žmogus joms yra alergiškas, pats to dažniausiai nežino. K. Lementauskaitė-Grubliauskienė pataria nerizikuoti gyvybe ir palikti širšes ramybėje, nes jų gyvenimo trukmė yra neilga.

„Juk tuojau ateis šalčiai ir visos širšės išmirs, liks tik jų motinėlė, kuri ieškos sau šiltesnės vietos, kur galėtų peržiemoti. Jeigu gyventojai apsišarvuotų kantrybe, širšės pačios paliktų juos ramybėje“, – sako K. Lementauskaitė-Grubliauskienė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar domitės savo krašto istorija?

klausimelis 04 15Zenonas iš Ritinių:

Esu gimęs ir augęs netoli Gelgaudiškio, tai mačiau kaip keitėsi dvaras. Džiaugiuosi, kad dabar jis naujai suremontuotas. Apie paskelbtus Paprūsės metus nesu girdėjęs. Spaudą skaitau ir naudojuosi internetu, tai dabar paskaitysiu ir daugiau pasidomėsiu. Kad buvo Prūsija, kur dabar Kaliningrado sritis, girdėjau. 

klausimelis 04 15 2

Genovaitė iš Šakių:

Manau, nepakankamai. Turėtume daugiau skaityti literatūros. Apie Šakius žinau, kad čia gyveno daug žydų. Apie juos pasakojo mano mama. Atsimenu sovietmetį, o apie Paprūsės metus negirdėjau. Manau, jauni žmonės geriau žino savo krašto istoriją, to mokosi mokykloje.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.