Kiekvienas gali išmokti ginti Tėvynę

savanoriaiGiedrė MERČAITIENĖ
 
Kiekvienas pilietis, gyvendamas savo įprastą gyvenimą, gali įsilieti į savanorių gretas ir tokiu būdu tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Tokių entuziastų per pusšimtį skaičiuojama ir mūsų rajone. Vis dažniau pažinti karybos paslapčių ateina moterų.    
 
Nuotr. Iš dešinės: kuopos vadas Valdas Andzelis, savanoriai kariai Tomas Flėderis ir Rasa Bakšinskienė, srž. Remigijus Ramanauskas  savo pavyzdžiu parodo, jog kiekvienas gali išmokti ginti Tėvynę.   
 
Moterys aktyvėja
 
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės Šakių 205 pėstininkų kuopoje priesaiką Tėvynei davę 65 savanoriai, iš kurių – 12 moterų. Pasak Šakių 205 pėstininkų kuopos vado Vaido Andzelio, pastaruoju metu pastebimas moterų suaktyvėjimas. Viena jų – Rasa Bakšinskienė, savanorės tarnybą atliekanti jau ketverius metus.     

„Augau su broliu. Nuo mažens traukė ginklai, – apie tokio kelio pasirinkimą kalbėjo R. Bakšinskienė. – Kadangi viską darau savo noru, tai nieko sunkaus čia nėra. Pasienyje gyvename, reikia būti pasiruošusiems.“ Smulkutei, rodos, trapiai R. Bakšinskienei nesudėtinga į rankas paimti sunkiasvorius ginklus.

„Dar ir didesnį ginklą imu į rankas. Tenka palaikyti 18 kg sveriantį minosvaidį“, – juokdamasi sakė R. Bakšinskienė.

Gajus senasis požiūris

Pasak Šakių 205 kuopos vado V. Andzelio, kiekvieno piliečio konstitucinė teisė – išmokti ginti valstybę. Deja, bet Lietuvos kariuomenės įvaizdį temdo iš praeities slenkantis neigiamų atsiliepimų šleifas.

„Daugelis prisimena tėvų pasakojimus, kad kariuomenėje kariai buvo skriaudžiami“, – teigė Šakių 205 pėstininkų kuopos srž. Remigijus Ramanauskas. Anot kuopos vado V. Andzelio, tautiečių galvose dar nėra perversmo, kad Lietuvos kariuomenė skiriasi nuo sovietinės. Įrodinėdami Lietuvos kariuomenės privalumus Šakių savanoriai dažnai keliauja į mokyklas susitikti su jaunimu.

„Važiuojame į mokyklas. Pastebėjau, jaučiamas nemažas jaunimo susidomėjimas karyba“, – sakė V. Andzelis

„Vis ateina pasiteirauti, ar labai sunku būti savanoriu. Žinoma, nepabuvus savanore, sunku įsivaizduoti, kaip viskas vyksta“, – pripažino R.  Bakšinskienė.

Vienija pilietiškumas

Šakių savanoriai džiaugiasi draugišku kolektyvu, pilietiškumu ir patriotizmu, kuris grindžiamas noru tarnauti Tėvynei. Ugniagesys-gelbėtojas, savanoris srž. R. Ramanauskas tarnauja jau 16 m. Jis pripažįsta, jog eiti šiuo keliu patraukė patriotizmas ir ekstremalių iššūkių poreikis.

„Draugas pirmas pradėjęs savanoriauti ir mane pasikvietė. Tuomet mokiausi aukštesniojoje mokykloje. Pamačiau, kad turiu laisvo laiko, nusprendžiau prisidėti. Nemėgstu vietoje sėdėti. Buvo įdomu išbandyti save“, – pasakojo srž. R. Ramanauskas.     

„Nemėgstantis ginklo karys – blogas karys. Negali tik teoretikas būti geras karys. Turi traukti ginklai, avantiūrizmas. Pratybų metu tenka nakvoti miške, siekti pratybose iškeltų tikslų“, – pridūrė V. Andzelis.

Savanoriu gali būti ir tu

Šiandien KASP tarnauja virš keturių tūkstančių karių savanorių, kurie yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, tarptautinėms operacijoms, taip pat teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Savanoriškai tarnauti Tėvynei ateina pačių įvairiausių profesijų atstovai.

Kad taptum savanoriu, pirma privaloma sąlyga – reikia būti Lietuvos piliečiu, neturėti teistumo ir turėti stiprią sveikatą. Dėl sveikatos problemų, anot V. Andzelio, trečdalis norinčių būti savanoriais yra netinkami tarnybai.  

„Savanoriai pasirašo ketverių metų sutartį. Jeigu gerai tarnauja, vyrams įskaito profesinę tarnybą ir jie tampa rezervu“, – sakė V. Andzelis.

Norintys tapti savanoriais kariais gali kreiptis į Šakiuose Šaulių g. 28 įsikūrusią Šakių 205 pėstininkų kuopą arba skambinti mob. 869849135.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

35-eri Nepriklausomybės metai: Ar jaučiate pažangą?

klausimelis 03 14Emilijus iš Gelgaudiškio:

Be abejo per 35-erius metus padaryta didelė pažanga daugelyje sričių. Mano vaikystėje nebuvo mobilių telefonų, interneto. Po truputį viskas keitėsi. Teko ragauti ir emigranto duonos Norvegijoje. Pastebėjau, kad šioje šalyje gyvena išsilavinę žmonės, skiriasi nuo mūsų ir žmonių intelektas. Ten tave laiko žmogum, ne taip, kaip kartais mūsų šalyje. Šiuo metu dirbu Lietuvoje. Čia ir šeima. Visgi manau, kad šiandien dar nėra visiškos žodžio laisvės. Žmonės yra suvaržyti ir viešai negali reikšti savo nuomonės. 

klausimelis 03 14 2

Gytis iš Liepalotų:

Gimiau nepriklausomoj Lietuvoj. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvai daug galimybių atsivėrė: keliauti, studijuoti užsienyje. Teko ir man padirbėti Norvegijoje, bet pajutau, kad noriu sugrįžti, nes čia draugai, šeima. Todėl ir norisi būti čia. Esu Tėvynės fanas. Galima perspektyvią ateitį susikurti ir Lietuvoje, o jauni žmonės išvyksta į užsienį, kad užsidirbtų pragyvenimui. Visgi Lietuvoje sunku gauti gerai apmokamą darbą, kad įsigytum būstą, galėtum gyventi atskirai nuo tėvų.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.