Pagal vienam gyventojui tenkantį suvartojamo alkoholio kiekį – lietuviai pirmauja Europoje. Dažnas į tai tik numoja ranka. Tačiau gilų nuosmukį patyrę alkoholikai savo asmenine patirtimi liudija, kad įmanoma įveikti šią ligą.

Alkoholikas Antanas sako: „Kol man buvo sudarytos šiltnamio sąlygos, tol gyvenime niekas nesikeitė. Rodos, dar reikalingas – žmona neveja, prasiblaivai – dar vaikai kalbasi. Bet kai visi nusisuko, pasijutau niekam nereikalingas. Labiausiai suveikė, kai parėjęs girtas namo nukritau prie durų, o mano jaunesnė dukra per mane kaip per pagalį perlipo. Buvau jau nebereikalingas net kaip tėvas.“ Sunkų kelią iki blaivybės nuėjęs Antanas šiandien valingai sako ne svaigiųjų gėrimų taurelei. Kad jis šiandien gyvena blaivų gyvenimą, Antanas dėkingas likimą lemiančiai Aukštesniajai jėgai bei „Anoniminių alkoholikų“ grupei, kur sutiko to paties likimo žmones.

„Besigydydamas supratau, kad man reikia rūpintis savo gyvenimu. Su tuo atėjo ramybė. Kada stebi save, gyvenimas darosi kitoks. Laikausi tos nuostatos, kad šiandien turiu būti geresnis nei buvau vakar. Mano gyvenime vyksta pokyčiai. Tai pastebi ir aplinkiniai. Šie kartais vis dar paklausia, ar negeriu. Be alkoholio pasidarė smagu gyventi, atsirado daug naujovių. Džiaugiuosi gyvenimu, kurį įveikti padėjo 12 žingsnių programėlė“, – atviravo Antanas, negeriantis 17 m.

 

Antradienį vykusiame atvirame susitikime su sudargiečiais dalyvavusi alkoholikė Angelė augo tikinčiųjų šeimoje, kur problemų su alkoholiu neturėjo nė vienas šeimos narys.
„Niekada gyvenime negalvojau, kad aš gersiu. Visąlaik buvau nusistačiusi prieš gėrimą. Ištekėjau anksti, gavau išgerti mėgstantį vyrą. Tėvukas buvo prieš mano santuoką, jis man pasakė, kad aš su savo vyru negyvensiu. Bet maniau, kad viską pakeisiu. Vyras turės manęs klausyti“, – pasakojo moteris. Tačiau gyvenimo vargai Angelę dar labiau prispaudė gimus dukrai, kai alkoholikas vyras moterį paliko.

„Dėl vyro ydos degtinę pildavau ir į kriauklę, slapstydavau ją. Po ketverių metų bendro gyvenimo įvyko skyrybos. Likau su ketverių metukų dukrele viena. Visa tai labai slėgė, daug verkiau. Draugė sykį pasiūlė pabandyti išgerti. Vieną kartą išgėriau, kitą. Na, žinot, pajutau: labai veikia, man nereikia vaistų...“ – atviravo Angelė. Po skyrybų moteris dažnai atsidurdavo išgeriančiųjų kompanijose. Dažnos išgertuvės baigdavosi atminties praradimu.

„Susiradau draugą. Man tiko, kad jis geria. Labai dažnai gerdavome dviese, eidavome pas geriančius draugus. Labai greitai klimpau į liūną. Tai pastebėjo mano šeima, dukra“, – kalbėjo ji.

„Gėrimas pradėjo dažnėti. Pradėjo maišyti darbui, nors tada to nesupratau. Man buvo kalti direktoriai. Man, tokiai princesei, pasako, kad aš prisigėrusi ir nesugebu dirbti. Dirbau siuvykloje, mano rankos dreba, nepataikau į adatą. Paprašau, kad meistras ateitų ir įvertų siūlą į adatą. Viskas slinko žemyn. Iš Vilniaus teko grįžti į Pilviškius“, – pasakojo Angelė.

Baisios alkoholizmo ligos prislėgta moteris ne vienerius metus skendėjo svaigiųjų gėrimų bedugnėje.

„Jeigu norėdavau gerti, pasidarydavau irzli, pikta. Mano liga ūmėjo, labiausiai kamavau savo artimus žmones. Anūkai mane tokią matė. Atsimenu septynmetės anūkėlės žodžius, kai aš nepadariau valgyti, o paprašiau, kad kas nors parneštų man alaus. Ji pasakė: „Močiute, jums ne alaus, o salotų reikia valgyti, kad sustiprėtumėte.“ Viskas gal būtų tęsęsi dar ilgai. Bet mano draugui baigėsi kantrybė ir į namus parvedė kitą moterį. Aš pavirtau ragana... Juk aš, tokia ideali moteris, o į namus parvedė kitą. Viskas, šiuose namuose aš buvau nebereikalinga, turėjau pasitraukti“, – atviravo Angelė.

Pilviškiuose socialine darbuotoja dirbusią Angelę atkreipti dėmesį, kad jos gyvenimas slysta iš rankų, paragino moters prižiūrėta močiutė.

„Ji pasakė, kad per daug geriu. Ji paragino vakarais melstis. Pradėjau melstis... Susiradau naujus namus. Po truputį kapsčiausi, bet liga progresavo. Draugė man pasakė, kad aš sergu alkoholizmu. Ji man pasiūlė nueiti į biblioteką ir pasiėmus specialią brošiūrėlę atlikti testą. Visi teiginiai man tiko, parodė, kad esu šimtaprocentinė alkoholikė, ir tada pasiūlė ateiti į anoniminių alkoholikų grupę“, – išgyvenimais dalijosi Angelė.

Šiandien moteris blaivų gyvenimą gyvena jau devynerius metus. Būtent anoniminių alkoholikų grupėje rado supratimą, bendrystę, kuri moteriai padėjo pakilti iš dugno.

„Ši grupė dabar tapo mano didele šeima. Tai yra nuostabi programa. Mano gyvenimas keitėsi absoliučiai, nes aš esu blaivi moteris. Ir dabar yra sunkių dienų, bet aš esu blaivi. Moku atsiprašyti žmogaus, jeigu ką bloga padariau. Aš nemokėjau šito stebuklingo žodžio „atsiprašau“. Mano gyvenimą blaivybė keitė tik į gerą pusę. Dabar man blaivybė – svarbiausia, aš puikiai gyvenu“, – džiaugėsi Angelė, pridurdama, jog anoniminių alkoholikų grupėje įveikusi 12 žingsnių programą gavo laimingą bilietą, atvėrusį kelią į blaivybę.

„Aš negaliu pasakyti, kad gyvenime daugiau niekada nebegersiu, bet šito aš nebenoriu. Tai supratau savo kailiu patyrusi, kai manęs buvo atsisakiusi be galo mylima dukra. Dabar mūsų santykiai puikūs. Jie pasikeitė tik man išblaivėjus“, – apibendrino Angelė.