„Žaliadienio“ proga Šakiuose viešėjo ministras K. Trečiokas, viceministras Algirdas Genevičius, Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis, Būsto energijos taupymo agentūros specialistė bei viešųjų ryšių atstovė.

Kaip sakė K. Trečiokas, „Žaliadieniai“ yra rengiami tam, kad būtų užmegztas glaudesnis ryšys su gyventojais ir apie jų problemas būtų galima sužinoti iš pirmų lūpų. Tokiais neformaliais susitikimais siekiama atsakyti į specialistams ir gyventojams kylančius klausimus dėl Aplinkos ministerijos kuruojamų sričių: atliekų tvarkymo, vandentvarkos, daugiabučių namų renovacijos programos, Europos Sąjungos paramos naudojimo galimybių sprendžiant aplinkosaugos klausimus. Be to, ministro teigimu, po susitikimų savivaldybėse ministerijos atstovai parsiveža „namų darbus“, kuriuos vėliau stengiasi atlikti.

Ministro teirautasi dėl Šakių ligoninėje planuojamo pastatyti saulės kolektoriaus, kad šis projektas  jau kurį laiką nejuda iš vietos. A. Genevičius patikino, kad nėra dėl ko nerimauti, o saulės kolektorių projektas derinamas ir eina į pabaigą, o finansavimas šiam projektui turėtų būti skirtas jau greitai.

Nemažai diskutuota apie geriamojo vandens gręžinius. Meras pateikė klausimą: „Ką daryti įmonei, kuri turi daug vandens, jiems geriamasis vanduo nebūtinas, pakaktų techninio. Netoli praeina UAB „Šakių vandenys“ magistralė, o įmonė nori išsigręžti gręžinį ar kitokiu būdu turėti savo šaltinį, iš kurio galėtų naudoti vandenį. Tad kyla klausimas, ar to „šventai“ daryti negalima?“ Ministras savivaldybei siūlė parengti specialųjį planą, kuriame būtų nurodyta, kas gali atsijungti nuo vandens tiekėjo. „Bet kokiu atveju – prioritetas yra viešasis interesas, pramonė turi prisitaikyti“, – sakė K. Trečiokas.

„Žaliadienyje“ neapsieita be klausimų apie afrikinį kiaulių marą, kuris plinta Šakių rajono link, ministras teigė, jog laiko klausimas, kada šis maras apims visą Lietuvą, nepaisant visų bandymų nuo to apsisaugoti.

Savivaldybininkų susitikimo su Aplinkos ministerijos atstovais metu daugiausia klausimų iškelta dėl daugiabučių namų renovacijos. Už renovacijos procesą rajone atsakingos UAB „Šakių komunalinis ūkis“ direktorius Darius Mikelionis, kreipdamasis į svečius, kalbėjo: „Treji metai vyksta daugiabučių renovacija. 2013 m. reikėjo žmones raginti, kad dalyvautų šiame procese, o dabar patys reikalauja vykdyti pirkimus. Tačiau šiuo metu ypač sulėtėjęs finansavimas. Nuo balandžio mėnesio esame pateikę paraiškas, bet nėra konkretumo iš finansinių institucijų. Gavome raštą, kuriame parašyta, kad šiemet renovacijai pasiruošusių 12 projektų finansavimo negaus. Geriausiu atveju – 2016 m.“

Anot aplinkos ministro K. Trečioko, dėl šiek tiek stringančio projekto nereikia kelti panikos.

„Šiemet turime deficitą apie 12 mln. eurų. Problema ta, kad metų pradžioje Finansų ministerija niekaip nenorėjo patikėti mūsų ministerijos skaičiavimais, kad turėsime tokį tempą ir reikės tiek lėšų“, – aiškino K. Trečiokas. – Artimiausią savaitę „degantiems“ projektams bus skirta 1,6 mln. eurų. Turime Finansų ministerijos pažadą. Papildomai dar duos 5 mln. eurų.“ Ministras pažadėjo apie tai informuoti viceministrę Daivą Matonienę, kuri peržiūrės kiekvieną projektą, kiekvieną rangovą, banką atskirai.

„Manau, kad ir metų pradžios nereikės laukti“, – tikino ministras.

Šiuo metu šalyje gyventojai palaiminę beveik keturis tūkst. projektų. Finansų institucija pritarusi kone pusei projektų. Vidutiniškai per dieną reikia apie mln. eurų. Renovacijos procesas sudaro 10 proc. statybos sektoriaus darbų – dirba per 250 kompanijų.

Atsinaujinimui pasiruošusių daugiabučių gyventojai sunerimę dėl sulėtėjusios proceso eigos ir galimo didesnės kompensacijos praradimo.

„Pačioje pradžioje buvo sakyta, kad bus 40 proc., paskui mažės iki 35 proc., po to iki 30 proc. ir taip iki 2020 m. nesikeis. Sutikite, 30 proc. parama – dovana. Pirmi laimi šiek tiek daugiau“, – patikino ministras. Anot jo, nereikia baimintis vėliau prasidėsiančios renovacijos bei galimos mažesnės kompensacijos, mat vėliau pradėję renovaciją, kaip parodė praktika, gauna kokybę. Lietuvoj yra gausybė norinčiųjų dalyvauti renovacijos procese, pasak K. Trečioko, daugelis sutiktų gauti tik 20 proc. kompensaciją.

 

Siekdama nesukompromituoti renovacijos proceso ministerija atsakingai vykdo kontrolę.  

„Esame atėmę ne vieną licenciją prižiūrėtojams ir statybininkams. Ateina tokių avantiūristų, kurie turi vieną statybininkų brigadą, pasiima penkis namus ir vaikosi iš vietos į vietą“, – sakė ministras.

Be to, K. Trečiokas įsitikinęs – renovacijos procesui būtina kelti kartelę.

„Dabar  iš tikrųjų mes ne renovuojame, o tik šiltiname namus. Renovacija yra kas kita... Turi ateiti kvartalinė renovacija, kad būtų sutvarkoma ir aplinka. Bet ne viskas iš karto, nes tai labai ilgas ir brangus procesas“, – tikino K. Trečiokas.

 

Kaip pastebėjo D. Mikelionis, kada 2013 m. buvo pradėtas programos įgyvendinimas, griežtai traktavo pastato tvarkymo taisykles.

„Turime vieną namą, kur atsirado piktavalis žmogus, atsisakęs keistis langus, į butą neįsileido statybininkų. Jų neįsileido ir vamzdynams pakeisti. Ką tokiu atveju daryti? – klausė D. Mikelionis. – Trijų langų nepakeitimas namui kainavo vieną energetinę klasę. Nukentėjo namo gyventojai.“

Ministro įsitikinimu, tokia situacija turi būti sprendžiama teisiniu keliu.

„Jeigu tai pakenkia viešam interesui, žmogus turi būti informuotas. Reikia bandyti kalbėti, aiškinti žmonėms, kad investuotas vienas kitas papildomas euras pagerina komfortą. Labai apmaudu, kad dėl vieno žmogaus kenčia visas namas. Reikia pagalvoti, kokią pataisą Civiliniame kodekse būtų galima teikti “, – kalbėjo K. Trečiokas.