Vėlinės: kaip joms ruošiasi rajono gyventojai?

ziedu galerijaAgnė NAUMAVIČIŪTĖ
 
Dvi pirmąsias lapkričio dienas skiriame mirusiųjų pagerbimui. Prieš tai tvarkome kapus, perkame žvakes, gėles ar kitas kompozicijas, tačiau visi rajono gyventojai šiai šventei ruošiasi skirtingai.
 
Nuotr. Kapas – ne rūtų darželis, tad, Daivos Bublaitienės teigimu, ant jo pakanka kompozicijos ar minimalaus kiekio gėlių.
 
Viržis – vienas populiariausių
 
Kaip sakė filosofas Vytautas Ališauskas, Visų šventųjų dieną mes pagerbiame visus, kurie yra danguje. Pagerbiame visą dangiškąją bažnyčią, visus šventuosius ir ne tik tuos, kurie yra kanonizuoti, bet ir apskritai visus. O Vėlinės yra artimųjų žmonių prisiminimo šventė.

Prieš šias dvi dienas žmonės suka galvas, kaip, kuo papuošti Amžinojo poilsio išėjusių artimųjų kapus.

Floristė, „Žiedų galerijos“ savininkė Daiva Bublaitienė teigia, kad negalima išskirti, kurias gėles – gyvas ar dirbtines – Vėlinėms mieliau perka rajono gyventojai. Pasak jos, to nelemia ir žmogaus amžius, mat kartais mėgstame sakyti, kad dirbtines gėles labiau mėgsta vyresnio amžiaus žmonės.

„Manyčiau, kad gėlių pasirinkimas, pirkti gyvas ar dirbtines, priklauso nuo žmogaus požiūrio. Tačiau neteisinga manyti, kad gyvas gėles šaltuoju metų laiku į kapus nešti nepraktiška, mat jos neilgai žydi“, – pasakojo D. Bublaitienė.

Štai artėjančioms Vėlinėms „Žiedų galerijoje“ gaminamos kompozicijos iš viržių, kalocefalo, samanų, medžių lapų kapus papuošti ir gražios išsilaikyti gali iki pat pavasario. G. Bublaitienė taip pat pastebėjo, jog viržis pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo kaip kapų augalas.

„Verta paminėti, jog viržis yra labai subtilus, ilgai išsilaikantis, gal todėl vis labiau žmonės jais gražina ir kapus“, – sakė pašnekovė.
 
Chrizantemos – kapų karalienės

Tačiau, kad ir kaip pastaruoju metu būtų išpopuliarėjęs šis augalas, kapų karalienėmis vis dar išlieka chrizantemos – Vėlinėms perkamos tiek skintos, tiek vazonėliuose. Kaip ir anksčiau, baltos spalvos chrizantemos – populiariausios.

Kaip minėjo D. Bublaitienė, nors žmonės vis dar daugiausiai perka chrizantemas, ne ką prastesnės, gal net subtilesnės ir praktiškesnės – baltos rožės. Floristė įsitikinusi, kad rožės vėsesniu oru išsilaiko ilgiau nei chrizantemos, nors kai kurie žmonės mano, jog chrizantemos šalčius „pakelia“ geriausiai.

„Iš tikrųjų esu pati išbandžiusi ir įsitikinusi, kad rožės yra atsparesnės žemai temperatūrai, o štai chrizantemos nuo šalčio gali ir paruduoti“, – mintimis dalijosi D. Bublaitienė.
 
Kapas – ne rūtų darželis

Labai svarbu gerai apgalvoti, kaip turėtų atrodyti artimųjų kapai. „Žiedų galerijos“ savininkė pataria kapo neapkrauti įvairių spalvų gėlėmis, kitais augalais, kad neatrodytų kaip rūtų darželis.

„Manau, kad kapo tikrai nereikia apsodinti galybe augalų. Juk užtenka kelių, kad ir minėtojo viržio, nedidelio kiekio žvakių. Apgalvojus, viską suderinus, kapas atrodo subtiliai, spalvos tarpusavyje „nesipjauna“, – patarimais dalijosi pašnekovė.

Kaip pastebėjo „Žiedų galerijoje“ dirbanti floristė Miglė Uzialaitė, kai kurie rajono gyventojai kapams skirtomis kompozicijomis pasirūpina iš anksto ir jas floristikos salone užsisako maždaug savaitę prieš. Vis dėlto dauguma kraštiečių mieliau gėlių, žvakių įsigyti atvyksta per Vėlines ar dieną anksčiau.

Nereikėtų pamiršti, kad prieš Visų šventųjų dieną ir Vėlines gėlės neišvengiamai pabrangsta, tad už jas sumokėti teks šiek tiek daugiau. D. Bublaitienė minėjo, jog kapų papuošimas atsieina priklausomai nuo galimybių, kiek tam galime skirti lėšų.

„Kainos labai įvairios. Iš tikrųjų norint minimaliai, tačiau gražiai sutvarkyti kapą – pasodinti viržių, padėti kelias žvakes – kainuos iki dešimt eurų. Kompoziciją taip pat galima užsisakyti už pageidaujamą sumą. Vidutinio dydžio, su gyvais augalais kainuoja apie 20–30 eurų“, – sako floristė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

35-eri Nepriklausomybės metai: Ar jaučiate pažangą?

klausimelis 03 14Emilijus iš Gelgaudiškio:

Be abejo per 35-erius metus padaryta didelė pažanga daugelyje sričių. Mano vaikystėje nebuvo mobilių telefonų, interneto. Po truputį viskas keitėsi. Teko ragauti ir emigranto duonos Norvegijoje. Pastebėjau, kad šioje šalyje gyvena išsilavinę žmonės, skiriasi nuo mūsų ir žmonių intelektas. Ten tave laiko žmogum, ne taip, kaip kartais mūsų šalyje. Šiuo metu dirbu Lietuvoje. Čia ir šeima. Visgi manau, kad šiandien dar nėra visiškos žodžio laisvės. Žmonės yra suvaržyti ir viešai negali reikšti savo nuomonės. 

klausimelis 03 14 2

Gytis iš Liepalotų:

Gimiau nepriklausomoj Lietuvoj. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvai daug galimybių atsivėrė: keliauti, studijuoti užsienyje. Teko ir man padirbėti Norvegijoje, bet pajutau, kad noriu sugrįžti, nes čia draugai, šeima. Todėl ir norisi būti čia. Esu Tėvynės fanas. Galima perspektyvią ateitį susikurti ir Lietuvoje, o jauni žmonės išvyksta į užsienį, kad užsidirbtų pragyvenimui. Visgi Lietuvoje sunku gauti gerai apmokamą darbą, kad įsigytum būstą, galėtum gyventi atskirai nuo tėvų.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.