Bene prieš penkerius metus rajono savivaldybė įgyvendino projektą, kurį parengė Socialinės paramos skyrius, ir įrengė keltuvą neįgaliesiems ar sunkiai vaikštantiems asmenims. Tačiau šis keltuvas įrengtas iš lauko pusės, dėl to kyla įvairių nepatogumų.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė pasakojo, jog keltuvas būna užrakintas, o sunkiai vaikštantiems ar neįgaliems asmenims, norint su juo pakilti į antrą ar trečią savivaldybės aukštus, reikia paskambinti ant keltuvo nurodytais numeriais ir už pakėlimą atsakingas asmuo atėjęs juos įleidžia. Anksčiau šį darbą atlikdavo ūkvedys Gintautas Juozas Dubininkas, tačiau šis darbuotojas jau kuris laikas turi nedarbingumo lapelį ir šio darbo, savaime suprantama, neatlieka.

L. Pocevičiūtė teigė, kad derėtų džiaugtis, jog keltuvas apskritai savivaldybėje yra įrengtas, mat prieš penkerius metus, kai jo dar nebuvo, neįgalius asmenis į antrą ar trečią savivaldybės aukštus darbuotojams tekdavo tiesiog užnešti.

„Jūs įsivaizduokit, kaip tie žmonės jausdavosi, kai juos reikėdavo į reikiamą aukštą užnešti, po to vėl parnešti... Manau, kad taip žeidžiamas asmens orumas, žmogus negali jaustis savarankiškas“, – kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Tačiau žinant situaciją,  jog žmogui, norinčiam pasikelti keltuvu, reikia skambinti, laukti lauke, kol jį kažkas įleis, kyla nemažai klausimų. Pavyzdžiui, žiemą, kai šaltukas spaudžia, lūkuriuoti lauke nėra labai malonu.

Nežino apie keltuvą

Kita problema,  jog apie iš lauko pusės įrengtą keltuvą žino ne itin didelė dalis  suinteresuotų asmenų.

Kaip sakė rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas Saulius Rakauskas, nieko keisto, kad apie keltuvą žino ne visi, kuriems jis reikalingas, nes patys savivaldybės darbuotojai ne visi žino. „Tikrai buvo atvejų, ir visai neseniai, kai į savivaldybę atėję senyvo amžiaus žmonės iš visų jėgų įsikimba į jį lydinčio asmens ranką ir lipa laiptais, o pasakius, kad lauke yra keltuvas, tiesiog numoja ranka ir nesivargina vaikščioti pirmyn atgal ar laukti, kol paskambinus nurodytu numeriu į keltuvą kažkas įleis“, – kalbėjo S. Rakauskas.

Iš tikrųjų, jei keltuvas būtų atrakintas, tuomet juo norintiems pasinaudoti asmenims kiltų mažiau rūpesčių, bet tada atsirastų kitų problemų – juo keltis galėtų bet kas, bet kuriuo metu ir nedarbo valandomis būtų galimybė patekti į pastatą. Be to, niekas negali garantuoti, kad atrakinto keltuvo vidaus nenuniokos vandalai. Norint nuo to apsisaugoti, reikėtų įrengti vaizdo stebėjimo kamerą ir laikmatį, kad nedarbo valandomis keltuvas tiesiog neveiktų, tačiau tam reikėtų nemažų lėšų.

Eksperimentas pavyko?

Drauge su S. Rakausku nuvykome prie keltuvo, norėdami jį išbandyti ir pamatyti, per kiek laiko, susisiekus nurodytais numeriais, sulauksime žmogaus, kuris mus į keltuvą įleis. Prie įrenginio nurodyti du mobiliųjų telefonų numeriai. Paskambinus vienu numeriu susisiekti nepavyko. Paskambinus kitu atsiliepęs asmuo pasakė, kad šiuo metu yra išvykęs. Buvo pasiūlyta paskambinti jau mūsų skambintu numeriu arba nueiti į antrąjį savivaldybės aukštą, paprašyti, kad būtume įleisti. Šis pasiūlymas mūsų nesužavėjo – jei skambintų neįgalus asmuo, kurio niekas nelydi, kaip jam į antrą aukštą patekti?! Tad ryžomės skambinti kitu numeriu dar kartą.

Atsiliepė Gintautas Dabrišius, rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas, atsakingas už civilinę saugą, ir mus iškart pasitiko. Vadinasi, užtrukę apie penkias minutes, prisišaukėme pagalbą. Visgi klausimas kyla: jei ir šis specialistas būtų išvykęs darbo reikalais, kas tuomet būtų įleidęs?