
Laisvosios rinkos institutas jau penktus metus įvertino geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Šakių rajono savivaldybė, surinkusi 39,4 balo iš 100, šiemet padarė pažangą ir užima 41 vietą iš 54 mažųjų savivaldybių (pernai užėmė trečią nuo galo poziciją).
Nuotr. Tarp šalies mažųjų savivaldybių šiemet Šakių rajono savivaldybė pakilo į 41 poziciją.
Savivaldybėje geriausiai įvertintas „Biudžetas“, nedaug atsiliko „Administracijos“ sritis. „Mokesčiai“ taip pat įvertinti gana gerai. Prasčiausi rezultatai gauti „Turto valdymo“, „Investicijų ir plėtros“ bei „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ srityse.
Vertinimo kriterijai
Lietuvos laisvosios rinkos institutas tikina, šalies savivaldybių indeksas – vertybinis indeksas, matuojantis žmonių ekonominę laisvę savivaldybėse. Indekse geriau vertinamos savivaldybės, kurios užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius ir veikia skaidriai. Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas kalbėjo, kad savivaldybių vertinimas atliktas pagal 65 kriterijus. Buvo vertinama, kokias paslaugas ir už kiek savivaldybės teikia gyventojams. Atsižvelgta, ar savivaldybė valdoma skaidriai, neturi teisinių nusižengimų. Kita grupė – kokie yra mokesčiai, koks nedarbo lygis. Pasak Ž. Šilėno, jeigu vienoje vertinimo kategorijoje rodikliai puikūs, o kitoje ne – tai aukštos vietos reitinge savivaldybė neužims.
„Šis reitingavimas buvo atliktas vadovaujantis tam tikra metodika, todėl jo rezultatus irgi reikėtų vertinti atsižvelgiant į tos metodikos ypatumus. Visada yra džiugu matyti teigiamus vertinimus, o matant silpnesnes sritis analizuojama, kodėl taip nutiko“, – komentavo Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Evaldas Sniečkus.
Verta pasidžiaugti
Institutas skelbia, kad Šakių rajono savivaldybė turi palyginus mažą biudžeto skolą (30,2 proc. nuo pajamų, o savivaldybių vidurkis – 44,7 proc.) ir jokių pradelstų mokėjimų. Tai turėjo įtakos geram savivaldybės „Biudžeto“ srities įvertinimui. Be to, prisidėjo ir tai, kad beveik visi viešieji pirkimai (tiek pagal kiekį, tiek pagal vertę) 2014 m. buvo atlikti atvirais būdais, t.y. skelbiami.
Taip pat puikiai įvertinta „Administracijos“ sritis. Šioje srityje pasiekimu galima įvardinti tai, kad savivaldybė, turėdama nedaug administracijos darbuotojų (vienam tūkst. gyventojų tenka 5,4, o vidurkis – 7,9), tik tris proc. gyventojų prašymų neišnagrinėjo laiku.
Pagal „Transparency International“ atliktą tyrimą aukštu balu – 74 balais (55,5 balo savivaldybių vidurkis) įvertintas savivaldybės veiklos skaidrumas.
„Mokesčių“ srityje taškų surinkti padėjo baudžiamųjų tarifų netaikymas nenaudojamam nekilnojamam turtui ar žemei. Visgi vidutinis mokestis už verslo liudijimus buvo vienas aukščiausių.
„Dėl verslo liudijimų kainos reikėtų pamatyti, kokie skaičiai buvo lyginami. Turbūt koją pakišo pas mus taikoma lengvatų sistema, kuri greičiausiai neatsispindėjo pačiame vertinime“, – sakė E. Sniečkus.
Silpniausios sritys
Siekiant gauti aukštesnę poziciją indekse savivaldybei rekomenduojama atkreipti dėmesį į turto valdymą. 2014 m. nebuvo parduotas nė vienas savivaldybei priklausantis pastatas, ir pats parduodamų objektų sąrašas buvo vienas mažiausių.
„Turto iš tikrųjų parduodame nedaug ir šią situaciją lemia kelios priežastys. Tai savivaldybės turto perdavimas bendruomenių reikmėms bei sklypų formavimo ir kitų turto dokumentų rengimo procedūrų trukmė“, – teigė savivaldybės administracijos direktorius.
Taip pat reikalingas dėmesys „Investicijų ir plėtros“ sričiai. Tiesioginių užsienio investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, savivaldybėje buvo itin mažas – 164 eurai (vidurkis – 1138 eurai). Mažas ir veikiančių ūkio subjektų bei verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų.
E. Sniečkus pripažino, kad investicijos – opi rajono problema.
„Kol kas nesame patrauklūs dėl daugelio priežasčių, tikiuosi, ateityje situacija gerės”, – išreiškė viltį E. Sniečkus.