Prieš šventes atvykome į kuklų namelį Padainių kaime aplankyti „stiklinio berniuko“ – taip jį vadina gydytojai dėl sunkios genetinės ligos – nepaprastai didelio kaulų trapumo. Tylus, švelnus Emilijus droviai bendravo su nepažįstamaisiais.

Įžengę pro duris pajutome, kad ugnis užkurta neseniai  – žvarbų gruodžio rytą namai dar nebuvo spėję įšilti.  Aštuonerių metų Emilijus, ne ką didesnis už savo dvejų metų broliuką, sėdėjo parietęs kojytes ant sofos ir didelėmis rudomis akimis žiūrėjo į ateinančius svečius. Šalia jo atremti stovėjo mažyčiai mediniai ramentėliai, kuriuos sukalė mama.

Šeimoje, kurioje dažnai apsilanko socialinės rūpybos darbuotojai, auga 4 vaikai, jauniausiajam Mantui dveji, o vyriausiajam 9-eri metai. Šeima pragyvena iš socialinės pašalpos ir vaiko neįgalumo. Turi 4 ožkas, ožkytę ir ožį, turi šiltnamį, pasisodina bulvių.

Mama Dana Mockienė į darbą neina, ant jos pečių gula visi šeimos rūpesčiai. Pagalbos sulaukia iš valstybinių įstaigų – seniūnija neseniai suremontavo kambarį, Šakių socialinės paramos skyrius pritaikė neįgaliam vaikui dušą, kriauklę, tualetą.

Švelnus berniukas

Berniukas šiuo metu lanko pirmą klasę, mokykloje jam sudaryta adaptuota programa. Ar patinka mokykloje? Ar smagu su vaikais? Emilijus atsakinėja nedrąsiai linksėdamas galva. Paklaustas, kas mokykloje patinka labiausiai, atsako, kad matematika. „Jo pasaulis yra mažesnis nei kitų vaikų, jo žaidimai ramesni, mėgsta piešti. Tai lėtas, ramus, atidus ir švelnus berniukas, jis labai geras, stengiasi. Emilijui patinka mokykloje, jam padeda bendraklasiai ir vyresni vaikai,  priima jį maloniai, paslaugiai“, – pasakojo berniuko mokytoja Gintarė Skrickutė.

Vaikščioti pradėjo neseniai

„Stiklinis berniukas“ vaikščioti  pradėjo visai neseniai. „Stebuklas, kad jis gali eiti. Iki 7 metų ropojo tik ant užpakaliuko. Viskas pasikeitė po operacijų“, – džiaugėsi mama ir prašė Emilijaus, kad parodytų svečiams, kaip moka eiti.

Berniukas nusliuogė nuo sofos ir paėmęs į rankytes ramentus iš lėto atsistojęs pradėjo pasiramsčiuodamas drąsiai eiti.

„Pavojinga griūti, bet daktarai liepė vaikščioti, kad vystytųsi raumenys. Reikia kuo daugiau judėti. Jis žaidžia ir su broliais. Leidžiu žaisti, kartais ir imtynių pasiima kaip berniukai, aišku, liepiu atsargiau. Emilijus ir pats pasisaugo“, – pasakojo mama.

Berniukui buvo padarytos dvi svarbios operacijos, kurių metu į kojytes sudėtos teleskopinės vinys. Kitos operacijos metu dėtos vinys į rankytes.  „Viena vinis kainavo 8000 litų, į kojas reikėjo 4 vinių. Rankytėse sudėtos paprastesnė, – pasakojo mama. – Po kažkiek laiko vinis reikės keisti. Iki 18 metų berniuko laukia dar kelios operacijos. Dabar jis jaučiasi tvirčiau, nes iki tol bijojo visko, bijojo pajudėti.“

Kad įvyko operacijos, šeima dėkoja Šakių „Lions“ klubui ir „Išsipildymo akcijai“.

Aplinka nepritaikyta

Mokykloje nėra pandusų, todėl mokytojos nešioja Emilijų laiptais iki valgyklos, klasės. Šiaip Emilijus vaikščioja su vaikštyne. „Pavargsta mokykloje jis, žinokit, stengiuosi parsivežti per pietus namo. Jam pamokos baigiasi pusė dvylikos, o mokyklinis autobusiukas išvažiuoja tik trečią“, – pasakojo mama. Kadangi šeima neturi automobilio, Emilijų iš mokyklos, kuri yra panašiai už 8 km, parveža vietinis gyventojas už 6 eurų užmokestį. Jei mama nori, kad vaiką namo parvežtų iš Šakių ligoninės – turi sumokėti 25 eurus. Pasak Kriūkų socialinės darbuotojos Ilonos Kolegienės, papildomu pavėžėjimu turi rūpintis ne mokykla, o seniūnija. „Tačiau mes ne visada turime sąlygas tai padaryti“, – teigė I.Kolegienė.

Pasveikino Seimo narys

Važinėjantis ir sveikinantis nepasiturinčias šeimas su Kalėdomis pas Emilijų socialinės darbuotojos rekomendacija atvyko ir Seimo narys Mindaugas Bastys su padėjėja Kristina. „Norisi šilumos, dovanėlės per Kalėdas, todėl atvykome su saldumynais visiems vaikučiams“, – kalbėjo M. Bastys. Įteiktuose krepšeliuose – sausainiai, saldainiai, mandariniai, sūriai. Taip pat dovanų šeima gavo Lietuvos socialdemokratų partijos kalendorių.

Sima Kazarian