Įteisinti parko priežiūros nepavyko
Kalbėdami su R. Karopčiku pasiteiravome apie „Prisiminimų parką“.
„Parko reikalai labai liūdni. Jei jūs tą klausimą palietėte, galiu pasakyti, kad buvo priimtas savanoriškos veiklos įstatymas, kuriame numatyta, jog išlaidos, kilusios dėl savanoriškos veiklos, turėtų būti atlygintos. Pateikiau prašymą, kad remiantis tuo įstatymu seniūnija su manimi sudarytų savanoriškos veiklos sutartį. Jau dveji metai negavau atsakymo...“ – atsiduso aktyvus senolis.
„Aš R. Karopčiko prašymo dėl savanoriškos veiklos nemačiau, nes tuo metu dar nedirbau seniūnu. R. Karopčikui į parką niekas neuždraudė eiti, o mes, seniūnija, kiek galime, tiek padedame – šienaujame, tvarkome šiukšles“, – pasakojo Kidulių seniūnas Mindaugas Mykolaitis.
„R. Karopčikui reikia pinigų. Jis nesugebėjo pagrįsti savo išlaidų, kai paprašiau tą padaryti. Aš jam paaiškinau, kad savanoriškoje veikloje norint gauti kompensaciją reikės pagrįsti išlaidas ir Ronius buvo nepatenkintas“, – sakė M. Mykolaitis. Paklaustas, kiek R. Karopčikas prašė pinigų, jis prisiminė, jog ta suma buvo 100 litų.
„Mano parko išlaidos – kuras transportui, benzopjūklui. Aš nieko nereikalauju, jokio atlygio, tik norėčiau, kad kompensuotų išlaidas“, – kalbėjo R. Karopčikas.
Pasak R. Karopčiko, M. Mykolaitis informavo, jog nuo šiol seniūnija parką tvarkysis pati. „Atsiunčia už pašalpas atidirbinėjančias moteriškes, bet šiukšlės dar nuo rugpjūčio neišvežtos“, – pastebi R. Karopčikas.
Teisybė nepadėjo
R. Karopčikas prisipažįsta, kad prieš kurį laiką vietiniame tinklalapyje apžvelgė galimas Kidulių seniūnijos darbo gaires ir darbo trūkumus. „Bet seniūnui nepatiko nurodinėjimas. Mano silpnybė, kad aš visą gyvenimą ieškau tiesos, o tas dalykas labai sunkus, jis niekam netinka...“ – apgailestavo senolis.
„Ronius mėgsta pakritikuoti, pasitarti, kiti gali pagalvoti, kad bando nurodinėti, tačiau jis ne piktavalis...“ – kalbėjo žmona Genovaitė.
Žmona teigė, kad po šio nesusipratimo Ronius be galo sielojosi. „Kai 2000 metais jis pradėjo kurti beveik 3 ha parką, ten buvo karklynas. Ronius išrovė kelmus, įrengė poilsiavietę“, – prisiminė žmona. „Pastebėjau, kad ten žmonės lankosi, jie čia atvažiuodavo maudytis ir iš Jurbarko, tai pradėjau tvarkyti, švarinau ir švarinau“, – prisiminė R.Karopčikas.
Traukia širdis
Nepaisant to, kad parko prižiūrėti niekas neprašo, Ronius vis tiek važiuoja ten kelis kartus per dieną. „Sakė neiti, bet aš jau du sezonus be leidimo ten einu, mane taip traukia, kad negaliu“,– prisipažįsta R. Karopčikas.
Šiandien Ronius važiuos vėl į „Prisiminimų parką“, pavaikščios, apžiūrės, pašluos. Jei ras šiukšlių, neiškentęs jas surinks, išveš. „Man vis knieti nuvažiuoti su priekaba, benzopjūklu ir viską, ką padariau, supjauti į malkas ir parašyti: „Čia buvęs „Prisiminimų parkas.“ Bet nei žmona, nei širdis neleidžia savo darbą naikinti“, – atsidūsta senolis.
Sima Kazarian