Nepripažintas savanoris: Ronius Karopčikas darbuojasi be atlygio

karopcikasVisuomenininkas Ronius Karopčikas, neseniai tapęs Pensininkų partijos pirmininku, pasakoja apie savo naują politinį posūkį bei seną aistrą – prieš 15 metų įkurtą Kidulių poilsiavietę. Ne paslaptis, kad ji šiandien senoliui teikia ir džiaugsmą, ir skausmą.

Nuotr. Lietuvos pensininkų partijos Šakių skyriaus pirmininkas Ronius Karopčikas randa savo žmonos Genovaitės supratimą ir palaikymą.

Pensininkų partijoje – tarp savų

78 metų gimtadienį sausio pabaigoje švęsiantis R. Karopčikas vis dar kupinas sveikatos ir noro dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Buvęs Šakių rajono tarybos narys R. Karopčikas pripažįsta, kad jo politinis kelias buvo kupinas ieškojimų. „Buvau partijoje „Tvarka ir teisingumas“, rodos, gražus pavadinimas, bet pabuvęs pamatai, kad nėra tos tvarkos ir teisingumo. Išėjau, laikinai įstojau į Lietuvos pensininkų partijos gretas, paskui išėjau iš ten ir niekur nebuvau, kol neprisišnekino Artūras Paulauskas. Buvo ten tikrai gerai, davė kabinetą, mobilų telefoną, kompiuterį, spausdintuvą, viską apmokėdavo, nebuvo jokių išlaidų. Paskui jie perėjo į Darbo partiją. Ilgai jai nepriklausiau, tačiau vėliau sutikau: dalyvavau rinkimuose, atstovavau rajono taryboje. Bet man nepatiko, nesinori pasisakyti, kad esi šioje partijoje. Dabar vėl grįžau į Lietuvos pensininkų partiją ir nė trupučio nesigailiu: mes taip smagiai jaučiamės savame rate žmonių! Visi mano amžiaus, nereikia nieko aiškinti. Mes atsimename karą, randame bendrą šneką“, – apie savo politinius ieškojimus dėstė R. Karopčikas. Neseniai jis tapo ir šios partijos Šakių skyriaus pirmininku.

Įteisinti parko priežiūros nepavyko

Kalbėdami su R. Karopčiku pasiteiravome apie „Prisiminimų parką“.

„Parko reikalai labai liūdni. Jei jūs tą klausimą palietėte, galiu pasakyti, kad buvo priimtas savanoriškos veiklos įstatymas, kuriame numatyta, jog išlaidos, kilusios dėl savanoriškos veiklos, turėtų būti atlygintos. Pateikiau prašymą, kad remiantis tuo įstatymu seniūnija su manimi sudarytų savanoriškos veiklos sutartį. Jau dveji metai negavau atsakymo...“ – atsiduso aktyvus senolis.

„Aš R. Karopčiko prašymo dėl savanoriškos veiklos nemačiau, nes tuo metu dar nedirbau seniūnu. R. Karopčikui į parką niekas neuždraudė eiti, o mes, seniūnija, kiek galime, tiek padedame – šienaujame, tvarkome šiukšles“, – pasakojo Kidulių seniūnas Mindaugas Mykolaitis.

„R. Karopčikui reikia pinigų. Jis nesugebėjo pagrįsti savo išlaidų, kai paprašiau tą padaryti. Aš jam paaiškinau, kad savanoriškoje veikloje norint gauti kompensaciją reikės pagrįsti išlaidas ir Ronius buvo nepatenkintas“, – sakė M. Mykolaitis. Paklaustas, kiek R. Karopčikas prašė pinigų, jis prisiminė, jog ta suma buvo 100 litų.

 „Mano parko išlaidos – kuras transportui, benzopjūklui. Aš nieko nereikalauju, jokio atlygio, tik norėčiau, kad kompensuotų išlaidas“, – kalbėjo R. Karopčikas.

Pasak R. Karopčiko, M. Mykolaitis informavo, jog nuo šiol seniūnija parką tvarkysis pati. „Atsiunčia už pašalpas atidirbinėjančias moteriškes, bet šiukšlės dar nuo rugpjūčio neišvežtos“, – pastebi R. Karopčikas.

Teisybė nepadėjo

R. Karopčikas prisipažįsta, kad prieš kurį laiką vietiniame tinklalapyje apžvelgė galimas Kidulių seniūnijos darbo gaires ir darbo trūkumus. „Bet seniūnui nepatiko nurodinėjimas. Mano silpnybė, kad aš visą gyvenimą ieškau tiesos, o tas dalykas labai sunkus, jis niekam netinka...“ – apgailestavo senolis.

„Ronius mėgsta pakritikuoti, pasitarti, kiti gali pagalvoti, kad bando nurodinėti, tačiau jis ne piktavalis...“ – kalbėjo žmona Genovaitė.

Žmona teigė, kad po šio nesusipratimo Ronius be galo sielojosi. „Kai 2000 metais jis pradėjo kurti beveik 3 ha parką, ten buvo karklynas. Ronius išrovė kelmus, įrengė poilsiavietę“, – prisiminė žmona. „Pastebėjau, kad ten žmonės lankosi, jie čia atvažiuodavo maudytis ir iš Jurbarko, tai pradėjau tvarkyti, švarinau ir švarinau“, – prisiminė R.Karopčikas.

Traukia širdis

Nepaisant to, kad parko prižiūrėti niekas neprašo, Ronius vis tiek važiuoja ten kelis kartus per dieną. „Sakė neiti, bet aš jau du sezonus be leidimo ten einu, mane taip traukia, kad negaliu“,– prisipažįsta R. Karopčikas.

Šiandien Ronius važiuos vėl į „Prisiminimų parką“, pavaikščios, apžiūrės, pašluos. Jei ras šiukšlių, neiškentęs jas surinks, išveš. „Man vis knieti nuvažiuoti su priekaba, benzopjūklu ir viską, ką padariau, supjauti į malkas ir parašyti: „Čia buvęs „Prisiminimų parkas.“ Bet nei žmona, nei širdis neleidžia savo darbą naikinti“, – atsidūsta senolis.

Sima Kazarian

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar lengva jaunimui susirasti darbą vasarai?

klausimelis 05 24Zita iš Šakių:

Nežinau, mano anūkas tai susiranda. Sąlygos nėra paprastos, bet, manau, viskas priklauso nuo žmogaus ir noro. Darbo jaunimui tikrai reikia, nebūtinai visą vasarą, bet nors kiek. Mano vaikai visą laiką dirbo vasaromis, tiesa, anuomet dar kolūkiuose. Kaip bebūtų, darbas tiesiog yra vertybė, charakterio ugdymo priemonė, o ir sveikatai į naudą išeina. 

klausimelis 05 24 2

Antanas iš Lukšių:

Manau, kad išrankiems studentams ir moksleiviams darbą rasti sudėtingiau. Tie, kurie paprasti, nesibaido jokio darbo, manau, kad gali susirasti – ūkininkų daug yra, kurie mielai priima. Darbas žmonėms niekada nepakenkė, padirbėti visai neblogai, bet studentai ir moksleiviai gali turėti ir kitų užsiėmimų, kurie yra taip pat reikalingi. Yra tokių, kurie gilina žinias, jiems mokslo metų nepakanka. Tai irgi savotiškai darbas. Yra darbas už pinigus, yra intelektualus.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.